Pasak jos, tai yra neteisingas situacijos vertinimas, mat, dėl diktatūrų keliamos įtampos bendradarbiavimas su kitomis demokratijomis yra svarbus.
„Manau, kad jie neatitinka realybės ir šiek tiek gal klaidingai traktuoja situaciją. Visų pirma, parlamentarai, kaip žinoma, turi kur kas daugiau manevro laisvės, jei galima taip pasakyti. Kad ir vakar – buvo parlamentinė draugystės grupė, jos nariai susitiko su atvykusiu svečiu Seime. Demokratijų bendradarbiavimas šiuo laikotarpiu, kai Rusijos karas Ukrainoje toliau tęsiasi, kyla įtampos visame pasaulyje ir ryškėja autokratijų kooperavimas, darbas kartu yra labai svarbus“, – penktadienį LRT televizijai teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Politikė pažymėjo, kad Ramiojo vandenyno regiono demokratijos karo Ukrainoje klausimu palaiko tokią pačią poziciją kaip Lietuva. Ir tai, tęsė ji, leidžia bendradarbiauti.
„Kai neseniai lankiausi Taivane ir Japonijoje, buvo akivaizdu, kad nors geografiškai tolimos, Indijos ir Ramiojo vandenyno demokratijos labai aiškiai supranta, kaip svarbu dabar palaikyti Ukrainą. Čia mes turime labai gerą bendradarbiavimo ašį“, – sakė ji.
Visgi, paklausta, ar susisitikusi su J. Wu politikė nesilaikė „Vienos Kinijos“ politikos, V. Čmilytė-Nielsen patikino, kad Lietuva laikosi savo įsipareigojimų – taip pat ir šio.
„Lietuva laikosi savo įsipareigojimų, tarp kurių yra ir „Vienos Kinijos“ politika. Tačiau savo neseno vizito Taivane metu, kai lankiausi ten drauge su verslo delegacija, buvau jos vadovė. Be kita ko, buvau susitikusi ir su kai kuriais institucijų atstovais, vadovais, su ministru taip pat, o ketvirtadienį tiesiog Seimo koridoriuose turėjau progos padėkoti jam už malonų priėmimą“, – aiškino V. Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad ketvirtadienį ir penktadienį Lietuvoje vieši Taivano užsienio reikalų ministru J. Wu. Visgi J. Wu susitikimai su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu ar prezidentu nebuvo numatyti.
Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. 2021 m. pabaigoje Pekinas pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampos dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Spalio pabaigoje Taivane lankėsi ir verslo misijai vadovavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
