Visgi, jau penktadienį Latvijos prezidentui Edgarui Rinkevičiui teko įstatymą sustabdyti – opozicija žada per du mėnesius surinkti 154 241 rinkėjų parašą dėl referendumo paskelbimo.
Jei po dviejų mėnesių pakankamo palaikymo tokiam referendumui neatsiras, įstatymų pakeitimai įsigalios tada, kada ir suplanuota – 2024 metų liepos 1 dieną.
Aštuoniomis įstatymų pataisomis Latvijoje numatoma įvesti partnerystės institutą, t.y. naują būdą teisiškai įtvirtinti dviejų suaugusių asmenų santykius, įskaitant tos pačios lyties poras, ir suteikti jiems socialinę bei ekonominę apsaugą.
Kokių reakcijų partnerystės įstatymas sulaukia Latvijos visuomenėje ir kaip galiausiai jį pavyko priimti, net jei jis laikinai ir sustabdytas, naujienų portalas lrytas.lt pasiteiravo Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininko Rolando Žalnieriaus bei Latvijos lietuvių jaunimo bendruomenės vadovo Tomo Kaikario.
Stebisi dėl lietuvių reakcijos
Nors partnerystės įstatymas Seime ir buvo priimtas, šalies parlamento balsavimai rodo, kad vidutiniškai 35–40 deputatų buvo prieš šias įstatymų pataisas – visos opozicinės politinės jėgos.
Šį įstatymų paketą Saeima priėmė praėjus trejiems metams po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, kuriame pabrėžiama valstybės pareiga apsaugoti tos pačios lyties partnerių šeimas.
Iki šiol keli bandymai teisiškai įtvirtinti nesusituokusių porų bendrą gyvenimą buvo nesėkmingi. Pagrindiniai prieštaravimai kilo iš to, kad tokios pat teisės būtų taikomos ir tos pačios lyties poroms. Per 24 metus tai jau devintas kartas, kai partnerystės pagrindai įtraukiami į parlamento darbotvarkę.
Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkas R.Žalnierius portalui lrytas.lt pasakojo, kad šis klausimas kaimyninėje šalyje išspręstas gana ramiai, be didelių ir audringų diskusijų. Jis įvardijo ir vieną aspektą, kodėl dalis Latvijos visuomenės į partnerystę galbūt pažiūrėjo nuosaikiau.
„Tai jau buvo seniai spręsta, seniai galvota. Latvija yra viena iš paskutinių Baltijos šalių, kurios priėmė partnerystę – kaip žinome, tik Lietuva beliko. Jokių didelių nusiskundimų, prieštaravimų iš tikrųjų nebuvo, bet tam tikrų diskusijų kilo.
Partnerystės klausimas Latvijoje nėra tik apie vienalytes poras. Tai yra vien dėl to, kad netgi pagyvenę žmonės, sakykime, dvi draugės senatvėje, kurios kartu gyvena, neturi savo vaikų, jos negali ateiti pas gydytoją ir pasakyti, kad tai yra mano kažkokia pažįstama.
Tokie žmonės neturėjo jokių lygių teisių. Dabar tai įteisinta, įtvirtinta ir viskas labai ramu“, – komentavo R.Žalnierius.
Jis sutiko, kad šio įstatymo priėmimui būtent ir padėjo tai, kad jame nėra akcentuojama tik LGBT bendruomenė, tačiau įvairūs kartu gyventi norintys žmonės.
„Mačiau labai daug neigiamų komentarų būtent iš Lietuvos, ko tikrai nėra Latvijoje. Aišku, Latvijoje irgi buvo priešpriešų, bet, kaip aš visada sakau, Latvija tolerantiškiau priima daugelį dalykų. Puikiai žinome, kad prezidentas yra renkamas ne žmonių, o Seimo, ir čia įstatymus daugiausia sprendžia Seimas“, – aiškino Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkas.
Pasak R.Žalnieriaus, Latvijos parlamente partnerystė buvo svarstoma kaip eilinis klausimas – nebuvo nei šūksnių, nei didelio džiaugsmo.
„Mačiau Lietuvos reakciją, visokių nuomonių – mes ir patys, gyvenantys Latvijoje, tai priimame įdomiai, kodėl pas jus tokios reakcijos“, – svarstė jis.
Tiesa, Latvijos prezidentu pavasarį išrinktas E.Rinkevičius yra homoseksualus, tačiau, R.Žalnieriaus manymu, vargu, ar tai turėjo įtakos parlamento sprendimui ar žmonių nuomonei.
„Tai yra tiesiog visuomenės suformuotas klausimas, ir žinome, kad pasaulyje yra daug tokių žmonių, daug kur tai priimta. Tai įvyko savaime – šitas įstatymas buvo eilinis dalykas, kuris turėjo būti priimtas. Turime gyventi ir suvokti, kad tai neišvengiama“, – kalbėjo Latvijos lietuvių bendruomenės vadovas.
Planuose – dar vienas svarbus klausimas
Savo ruožtu Latvijos lietuvių jaunimo bendruomenės pirmininkas T.Kaikaris atkreipė dėmesį, jog šio įstatymo reikėjo dar ir dėl to, kad ateityje Latvija ratifikuotų Stambulo konvenciją. Tiesa, ir dėl jos diskusijų pas kaimynus yra įvairių.
„Todėl čia ir buvo tas pirmas žingsnis“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
T.Kaikaris aiškino, kad visuomenės nuomonės šiuo klausimu per daug niekas neklausė, o patį įstatymą greičiausiai pavyko priimti dar ir dėl to, kad viena parlamentinė partija atsisakė savo rinkiminių pažadų.
„Žaliųjų partija atsisakė savo pažadų ir tik dėl jų patvirtino tą įstatymą. Jie per rinkimus sakė, kad yra konservatyvūs, yra tik už vyro ir moters šeimą, tai pasirodo, kad labai paprastai viską galima pakeisti“, – svarstė Latvijoje 38 metus gyvenantis lietuvis.
Pasak T.Kaikario, LGBT bendruomenei Latvijoje atstovaujanti organizacija teigė, kad šioje šalyje iš viso yra bent 56 tos pačios lyties asmenų poros, kurios partnerystę tam tikra prasme yra pasitvirtinusios pas notarus, tačiau dėl to vis tiek patyrė diskriminaciją.
„Pavyzdžiui, vienas iš jų guli ligoninėje, o kitas gali ateiti ir pasakyti, kad čia yra mano vyras. Kai jo paklausia, koks čia tavo vyras, kitas išsitraukia notaro patvirtinimą, kad tikrai vyras.
Ir buvo tokių klausimų, kodėl mums čia dabar kiekvieną kartą reikia vežiotis tą popierių“, – komentavo Latvijos lietuvių jaunimo bendruomenės pirmininkas.
Be Lietuvos, partnerystės įstatymo iš ES valstybių taip pat neturi Bulgarija, Slovakija, Lenkija ir Rumunija.
Atsisuko ir į Lietuvos politikus
Į Latvijos sprendimą ketvirtadienį sureagavęs Lietuvos žmogaus teisių centras ragino ir mūsų šalies politikus prisiimti atsakomybę dėl partnerystės įstatymo.
„Džiaugiamės Latvijos politikams radus sutarimą, siekiant apsaugoti savo valstybės piliečius. Toks žingsnis rodo, kad Latvijos politikai demonstruoja palaikymą vakarietiškoms vertybėms ne lozungais ar deklaracijomis, bet konkrečiais veiksmais.
Raginame Lietuvos politikus liautis trypčioti vietoje, kratytis atsakomybės ir pagaliau priimti sprendimus, kurie taip reikalingi Lietuvos žmonėms“, – rašė Žmogaus teisių centras.
Jo vadovė Jūratė Juškaitė pridūrė, jog latvių parlamentarai galiausiai „atrado jėgų politinei lyderystei“.
„Mano raginimas yra labai aiškus: valdančioji koalicija kalba apie vakarietiškas vertybes, apie žmogaus teisių apsaugą, bet, atrodo, tas kalbėjimas jau darosi komiškas ir juokingas, ypač turint omenyje sprendimus Latvijoje.
Jie nebuvo lengvi, jiems reikėjo rasti sutarimą, sprendimą. Tačiau tas buvo padaryta, nes latvių politikai atrado jėgų politinei lyderystei. Tad Lietuvos politikams taip pat norėčiau palinkėti pagaliau nustoti trypčioti, ieškoti kažkokių pasiteisinimų ir imtis priimti sprendimus, dėl kurių jie ir buvo išrinkti į valdžią“, – rašė J.Juškaitė.
Partnerystės įstatymo esmė
Naujosiose Latvijos partnerystės įstatymų nuostatose numatyta, kad du suaugę asmenys, kuriuos sieja artimi asmeniniai santykiai, kurie turi bendrą ūkį ir ketina juo rūpintis, prižiūrėti ir remti vienas kitą, galės sudaryti partnerystę notarine sutartimi. Susituokę asmenys, giminaičiai, broliai, seserys, pusseserės, pusbroliai ir pusseserės negalės sudaryti partnerystės.
Duomenys apie partnerystės sudarymą ir pasibaigimą bus įrašomi į fizinių asmenų registrą. Sudarius partnerystę, vienas partneris turės teisę priimti sprendimus, susijusius su kito partnerio gydymu, jeigu jis ar ji negali savimi pasirūpinti ar laisvai išreikšti savo valios, taip pat gauti informaciją apie partnerį iš gydymo įstaigų.
Pakeitimai taip pat leis partneriams gauti socialines garantijas. Partneryste nesiekiama pakeisti santuokos ar prilygti jai.
Nors įstatyme teigiama, kad partnerystė nėra tapati santuokai, opozicijos parlamentarai ne kartą pavadino šį reguliavimą surogatu, „santuokos plagiatu“, „santuokos interpretacija“, „santuokos klonu“ ir bandymu apeiti Konstitucijos nuostatą, kad santuoka yra vyro ir moters sąjunga, taip pat pirmuoju žingsniu siekiant leisti tos pačios lyties poroms įsivaikinti vaikus.
Opozicijos parlamento nariai pabrėžė, kad reglamentu siekiama būtent įteisinti tos pačios lyties asmenų santykius.
Dar prieš svarstant visų įstatymų pataisas opozicija paskelbė, kad prašys prezidento stabdyti jų įsigaliojimą, kad galėtų surinkti parašus atitinkamam referendumui inicijuoti.
