Nors jauniausios parlamentinės partijos skyriai buvo iškėlę penkis galimus kandidatus, startinis jų penketukas ėmė byrėti vos prasidėjus partijos tarybos posėdžiui.
Apie tai, kad neplanuoja dalyvauti prezidento rinkimuose pirmasis gana aiškiai leido suprasti demokratų lyderis S.Skvernelis, kurio nuomone, svarbiausias kitąmet vyksiančio rinkimų maratono etapas – Seimo rinkimai.
Galutinį sprendimą dėl kandidato į prezidentus po kelias valandas trukusio pretendentų prisistatymo tarybai vėliau už uždarų durų priėmė partijos valdyba. Ji pranešė nusprendusi, kad prezidento posto sieks partijai nepriklausantis buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas ir buvęs krašto apsaugos viceministras 44 metų Giedrimas Jeglinskas.
Toks Demokratų sąjungos vadovybės pasirinkimas nebuvo didelė staigmena. Išskyrus Seimo narį Vytautą Baką, likę kandidatai patys valdybai pranešė pasitraukiantys iš tolimesnės kovos.
Tiki, kad kova dar laukia
Anot S.Skvernelio, kiti metai unikalūs rinkimų gausa, bet svarbiausią sprendimą tauta esą padarys Seimo rinkimuose. „Mano asmenine nuomone, pagrindinis iššūkis ir pagrindinė kova laukia rudenį, kai vyks Seimo rinkimai. Tai svarbiausias pasirinkimas ir svarbiausias tautos sprendimas, nuo kurio priklauso kaip žmonės gyvens artimiausius ketverius metus“, – kalbėjo buvęs premjeras.
Kalbėdamas apie laukiantį prezidento rinkimų startą S.Skvernelis akcentavo, kad jau iš anksto formuojama nuomonė, jog jų nugalėtojas aiškus.
„Daug kas formuoja nuomonę, kad jau viskas aišku. Aš tikiu, kad dar niekas nenuspręsta. Visa kova priešakyje. Mes galime garbingai dalyvauti šioje kovoje ir nugalėti“, – partiečius įtikinėjo S.Skvernelis.
Be to, buvęs Vyriausybės vadovas svarstė, kad galbūt reikėtų diskutuoti apie kitokį šalies vadovo statusą. Anot S.Skvernelio, Lietuvoje prezidentas galėtų būti vykdomosios šalies valdžios galva kaip Amerikoje arba siūlė svarstyti, kad jis galėtų būti renkamas ne visuotiniuose rinkimuose, o Seimo.
Pats S.Skvernelis aiškino esąs geros formos, puikiai pasiruošęs, bet esą labiau save mato vedantį partiją Seimo rinkimuose: „Žiūrėkime toliau už horizonto, kuris nesibaigia prezidento rinkimais“.
Demokratų sąjungos lyderio teigimu, jis jaučia spaudimą, kad komandos lyderis būtinai turi išbėgti į aikštelę, bet pats mano kitaip. "Kartais treneris nusprendžia, jog dėl taktinių sumetimų žaidėjas neturi išeiti į aikštę ir gali būti panaudotas kitoms ne mažiau svarbioms rungtynėms. Todėl prašau supratimo“, – netiesiogiai traukdamasis iš prezidentinės kovos kalbėjo S.Skvernelis.
Kortas laikė užantyje
Be S.Skvernelio ir G.Jeglinsko, kandidatais taip pat buvo iškelti buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, buvęs socialdemokratų premjeras Algirdas Butkevičius ir Seimo narys Vytautas Bakas.
Dauguma jų partijos tarybos posėdžio išvakarėse aiškino nesiveržiantys dalyvauti prezidento rinkimuose, bet ir neskubėjo atsisakyti nominacijos. Šaltinių teigimu, partijos vadovybė dar penktadienio vakarą nežinojo, koks bus galutinis pretendentų apsisprendimas.
Kortų iki galo neatskleidė net S.Skvernelis, kuris šių metų pradžioje kategoriškai tvirtino, kad būsimuose prezidento rinkimuose nedalyvaus. Vėliau politiko retorika švelnėjo.
Artėjant galutiniam apsisprendimui buvęs premjeras atviravo manąs, kad partijos kolegos siūlys jo kandidatūrą, tačiau jis pats esą nenori antrą kartą kandidatuoti į prezidentus.
Prieš metus įkurtos partijos lyderis garsiai svarstė, kad rinkėjams esą bus nuobodu, jeigu vėl dalyvaus tie patys kandidatai. 2019 metais vykusiuose prezidento rinkimuose buvęs Vyriausybės surinko beveik 20 proc. rinkėjų balsų ir liko trečias, nusileisdamas tiek Gitanui Nausėdai, tiek Ingridai Šimonytei.
Nepaisant demonstruojamo skeptiškumo, S.Skvernelis vis dėlto išliko mįslingas – net jo partijos kolegos išvakarėse tikino nežinantys galutinio buvusio premjero sprendimo.
Kai kurie jų svarstė, kad būtent partijos lyderis, kuris šiuo metu turi didžiausią visuomenės pasitikėjimą, turėtų imtis šios atsakomybės. Tuo metu pats S.Skvernelis aiškino, kad prezidento posto gali siekti ir nepartinis G.Jeglinskas, ir L.Kukuraitis.
Šalies vadovo rinkimai, kurių favoritu yra laikomas dabartinis prezidentas G.Nausėda vyks kitų metų gegužę. Apie dalyvavimą juose jau paskelbė premjerė I.Šimonytė, valstietis Aurelijus Veryga, Regionų partijos remiamas Kazlų meras Mantas Varaška, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, riaušių byloje teisiamas Antanas Kandrotas, geriau žinomas Celofano pravarde.
