„Čia veikėja, kuri prieštarauja Lietuvos valstybingumo idėjai, šlovina visa, kas yra prieš mus, niekina ukrainiečių tautą ir ji turi lietuvišką pasą. Neteisinga, manau“, – LRT televizijai teigė NSGK pirmininkas.
Rusijos balerinai I. Liepai Lietuvos pilietybė išimties tvarka suteikta 2000 m. – toks sprendimas priimtas, mat, Maskvos Didžiojo teatro solistė daugiau kaip 10 metų šoko su Lietuvos baleto artistu Petru Skirmantu.
Tačiau klausimai dėl I. Liepos pilietybės kilo pasirodžius balerinos interviu, kuriame ji neslepia simpatijų V. Putinui, karą Ukrainoje vadina specialiąja operacija, atvirai niekina Vakarų pasaulį ir vertybes.
„Mums be galo pasisekė, nes turime tokį lyderį, kaip Vladimiras Vladimirovičius Putinas, kuris tarnauja savo tėvynei, yra ištikimas savo pareigai“, – interviu teigė I. Liepa.
ELTA primena, kad rugsėjį prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo panaikino išimties tvarka ledo šokėjai Margaritai Drobiazko suteiktą Lietuvos Respublikos pilietybę. Tokį sprendimą šalies vadovas priėmė remdamasis Pilietybės reikalų komisijos rekomendacija.
Iniciatyvos dėl M. Drobiazko pilietybės panaikinimo ėmėsi grupė Seimo narių, pasikreipę į Vidaus reikalų ministeriją (VRM). Pastaroji, įvertinusi atsakingų institucijų išvadas, savo ruožtu kreipėsi į prezidentą, prašydama priimti sprendimą dėl išimties tvarka čiuožėjai suteiktos pilietybės. Ministerija pažymėjo, kad, institucijų vertinimu, M. Drobiazko bendradarbiauja su V. Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žmona Tatiana Navka, dalyvauja jos organizuojamuose pasirodymuose. Nurodoma, kad tokie renginiai padeda plėtoti Maskvos naratyvą apie „Rusijos pasaulį“ bei stiprina Kremliaus galią.
M. Drobiazko kritikavo tokį Prezidentūros sprendimą – iniciatyvą vadino „raganų medžiokle“. Patį sprendimą šokėja apskundė teismui.
Pagal Pilietybės įstatymą, išimties tvarka suteikta Lietuvos pilietybė iš asmens gali būti atimta ne tik tada, kai jis savo veiksmais kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams, bet ir kai viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams.
