Šiauliams apsivalyti niekaip nepavyksta: siūlymai atsimušė į sieną

Daugiau kaip trys dešimtmečiai laisvės nuo sovietų jungo Šiaulių valdžiai drąsos neįpūtė. Miestiečių ir svečių akis tebebado tarp katedros šventoriaus ir savivaldybės pastato esančios sovietų karių kapinės, o jas iškelti stinga politinės valios.

Dešimtmečiai bėga, o Šiauliai niekaip neatsikrato pačioje miesto širdyje – tarp katedros ir savivaldybės – esančių sovietinių okupantų kapinių.<br>G.Šiupario nuotr.
Dešimtmečiai bėga, o Šiauliai niekaip neatsikrato pačioje miesto širdyje – tarp katedros ir savivaldybės – esančių sovietinių okupantų kapinių.<br>G.Šiupario nuotr.
Šiaulių meras Artūras Visockas<br>G.Šiupario nuotr.
Šiaulių meras Artūras Visockas<br>G.Šiupario nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2023-11-12 16:52

Šiauliai turėjo dar vieną progą apsikuopti – savivaldybės opozicijos atstovas Zakiras Medžidovas pateikė sprendimo dėl sovietų karių kapinių iškėlimo projektą. Įvyko tai, kas prognozuota iš anksto, – sulaukta ypač aršaus valdančiosios daugumos pasipriešinimo.

Daugumai diriguojantis meras Artūras Visockas nutarė šio klausimo net neįtraukti į tarybos darbotvarkę. Rastas pasiteisinimas, kad projektas esą prastai parengtas, be to, būtina pasitarti su miestiečiais. Tad pirmą sykį per tris dešimtmečius paskelbta apie visuotinę miestiečių apklausą.

To nebuvo net 2019 metais, kai Aviacijos bazės teritorijoje buvo aptikta masinė kapavietė su 728 palaikais. Jie 2021-aisiais buvo perkelti į miesto pakraštyje esančias sovietų karių kapines.

Rado sektiną pavyzdį

Z.Medžidovas anksčiau buvo kreipęsis į Šiaulių savivaldybės administraciją, kad pagaliau pajudėtų šis opus klausimas. Jis tapo dar aktualesnis pernai vasarį, kai agresorė Rusija pradėjo neišprovokuotą karą prieš Ukrainą.

Siūlymai savivaldybės administracijai imtis iniciatyvos atsimušė į sieną.

Buvo aiškinama, kad tam nepritaria nė viena valstybinė institucija, – kapinės yra įtrauktos į Kultūros vertybių registrą.

Vis dėlto Ukrainoje vykstantis karas pakeitė ir institucijų požiūrį. Antai Pasvalio politikai nesulaukė trukdžių, kai nutarė iš Pumpėnų miestelio centro iškelti sovietų karių kapines.

Pasinaudojus Ženevos konvencijos nuostatomis dėl pagarbos mirusiesiems ir ypatingos visuomeninės būtinybės šią vasarą Pasvalio rajone buvo ekshumuoti ir į kapines perkelti 31 palaikai.

Sektiną pavyzdį radęs Z.Medžidovas pagal suformuotą praktiką parengė siūlymą atsikratyti šio akis badančio svetimkūnio Šiauliuose – perkelti palaikus į tam skirtą vietą miesto pakraštyje.

Valdžios šiaudas – apklausa

Bet vos tik pateikus dokumentus meras A.Visockas socialiniame tinkle sukritikavo juos kaip nekokybiškai paruoštus ir užsiminė, kad turi teisę tokio klausimo net neįtraukti į darbotvarkę.

Išsyk socialiniame tinkle sujudo ir artimiausi Šiaulių vadovo bendražygiai: vienas rėkė, kad iniciatyvą palaikantys verčiau kastų prieštankinius apkasus, kitas postringavo apie „azijietišką“ troškimą „kovoti su kaulais“.

Galiausiai rasta išeitis – paskelbtas mero potvarkis apie visuotinę gyventojų apklausą. Patariamojo balso galios apklausos yra numatytos įstatymo, bet 3 mėnesių trukmės apklausą Šiauliuose rengti sumanyta pirmą kartą.

Tiesa, retai spaudos konferencijose pasirodantis A.Visockas pareiškė, kad nebūtinai bus elgiamasi pagal miestiečių išreikštą valią.

Pasak mero, dar viena būtina sąlyga – valstybė privalo skirti finansavimą.

Pasiguodė dėl grasinimų

Šiaulių meras tikino, kad kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją, Kultūros vertybių apsaugos departamentą, Kultūros ministeriją, Užsienio reikalų ministeriją, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, kad būtų suformuota bendra pozicija, tvarka ir finansavimas.

Tuo metu A.Visockas socialiniame tinkle pasiguodė esą jau sulaukęs net grasinimų: „Jau taip fariau su Obelisku. Gavau asmeninį Rusijos persekiojimo grasinimą. Visi kiti negavo, nes darė kartu pagal bendrą Lietuvos tvarką (Kalba netaisyta. – Red.).“

Mero žodžiai nustebino ne vieną, nes atnaujinant aikštę ir prieigas buvo nugriautas obeliskas su amžinąja ugnimi.

Bet tai nesulaukė net menkiausio pasipriešinimo – griaunant simbolį nepasirodė nė vienas gerbėjas.

Tiesa, į Šiaulių savivaldybę prieš tai buvo atvažiavę Rusijos atstovai iš Klaipėdoje veikiančio konsulato.

Pasak liudininkų, svečiai grasinimais nesižarstė, tik siūlė prisidėti finansiškai. Šį siūlymą šiauliečiai atmetė.

„Lietuvos ryto“ žurnalistas pateikė užklausą Šiaulių apygardos prokuratūrai.

Gautame atsakyme patikinta, kad meras A.Visockas dėl galimos nusikalstamos veikos – Rusijos piliečių grasinimų – į teisėsaugą nesikreipė.

Kapinės atsirado pokariu

Prisikėlimo aikštės rekonstrukcijos autorius architektas Vytenis Rudokas buvo radęs liudininką, mačiusį, kaip prie katedros šventoriaus atsirado sovietų karių kapinės.

Tai įvyko jau pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, kai iš apylinkių imta vežti ir laidoti ekshumuotus palaikus.

Šis faktas patvirtino, kad plačiai skleistas mitas apie čia palaidotus per karą žuvusius Šiaulių „išvaduotojus“ tebuvo propagandinis melas.

Mįslių išgliaudyti nepadeda net oficialūs dokumentai. Neaiškumų yra net dėl palei katedros tvorą palaidotų Sovietų Sąjungos didvyrių: 1956 metų plane yra trys kapavietės, o apraše nurodomos jau keturios.

Toje pačioje archyvinėje byloje pažymima, kad dvylikoje kapaviečių iš viso palaidoti 52 kariai.

Savivaldai niekas nekliudo veikti

Ketvirtadienį vykusio Šiaulių miesto tarybos posėdžio darbotvarkėje neliko klausimo dėl sovietinių karių kapinių iškėlimo – apklausą inicijavęs meras A.Visockas šį klausimą išbraukė.

Į šiauliečių politikų sukeltą triukšmą sureagavo ir Kultūros paveldo departamentas, kurio atstovai pažymėjo, kad viskas savivaldybių rankose, įstatymai nekliudo perkelti palaikus.

Atmestas ir mero argumentas dėl miestui teksiančios finansinės naštos. Pagal galiojančią tvarką, perlaidojant daugiau kaip 20 asmenų už darbus sumoka valstybė.

Abejonių dėl palaikų ir propagandos tikslais įsteigtų kapinių autentiškumo iškilo dar daugiau. „Lietuvos rytas“ rado įrodymų, kad Šiauliuose esą palaidotas Sovietų Sąjungos didvyris papulkininkis Fiodoras Konstantinovičius Lysenka (1913–1945) yra palaidotas ir Ukrainoje – Charkovo apskrityje esančio Volčiansko karių kapinėse.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.