Pasigirdo svarstymų, kad mažiesiems koalicijos partneriams reikėtų trenkti durimis, tačiau, kaip pabrėžia ekspertai, ypač svarbu tam pasirinkti tinkamą laiką ir priežastį, nes vien tik išėjimas politinių taškų gali ir neatnešti.
Ar koalicija dar yra?
Prie parlamento rūmų knygas deginęs Tomas Vytautas Raskevičius iškėlė klausimą, ar valdančioji koalicija apskritai dar egzistuoja. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis mano, kad taip.
„Formaliai žvelgiant koalicija yra, ir realiai, ko gero, ji egzistuoja. Vis dėlto, mes turime suprasti, kad buvimas koalicijoje nėra šilta ir nepakartojamai gili meilė. Tai yra partneriai, kurie tarpusavyje ali diskutuoti, pyktis, nesutarti, konfliktuoti ir pan. Tai yra normalus gyvos koalicijos funkcionavimo reiškinys.
Kita vertus, mes turime suprasti, kad visos įtampos, kurios dabar kyla, kyla ne dėl to, jog staiga jie pamatė vienas kitą kitame rakurse ir suprato, kad jie negali būti kartu. Ne. Juk viskas paaiškinama labai paprastai – artėja rinkimai, reikia save pademonstruoti kaip išskirtinę politinę jėgą.
O dabar daugelis koalicijos partnerių iš tiesų jaučiasi užgožti konservatorių, todėl jiems reikia save išryškinti, parodyti, kad jie yra kitokie, skirtingi, nesutinka ir, jeigu ką, jie gali išeiti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ sakė L.Bielinis.
Kol kas, profesoriaus teigimu, panašu, kad Laisvės partijos trepsėjimas kojomis daugiau yra viešųjų ryšių akcija, nes, jei partijos lyderiai norėtų, jau būtų pasitraukę iš valdančiosios koalicijos.
Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad Laisvės partija gali iš tiesų žaisti gudriau ir šiuo metu strateguoti, kada jai geriausia būtų pasitraukti.
„Laisvės partijos lyderiai galbūt strateguoja, kada jiems išeiti. Manau, kad jie išeis, nes gali būti tas išėjimas jau paskutinis žingsnis, norint atkreipti į save dėmesį. Pagal dabartinius reitingus, Laisvės partijos laukia politinė mirtis. Jei ji nepatenka į parlamentą, ką tokia partija domina?
Lietuvoje užparlamentinės partijos tampa klubais, kuriuose diskutuoja, geria arbatą ir varinėja orą“, – kalbėjo V.Dumbliauskas.
Politologas pastebėjo, kad Laisvės partija atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje, nes savo svarbiausių pažadų tesėti jai nepavyko, nors dėl to kaltinti šios politinės jėgos negalima.
„Iš tikrųjų Tėvynės sąjungoje yra tokių žmonių, kurie yra kategoriškai prieš pasiūlymus dėl partnerystės, dekriminalizavimo. Tiesiog skirtingi požiūriai, čia juos galima suprasti“, – aiškino pašnekovas.
Trauktis siūlo prieš pat rinkimus
Jis įsitikinęs, kad „laisviečiams“ naudingiausia pasitraukti būtų likus keliems mėnesiems iki Seimo rinkimų, jog pati žinia apie jų išėjimą dar būtų šviežia, o iki to laiko jie dėl nesutarimų su koalicijos partneriais toliau šmėžuotų žiniasklaidoje.
„Taktine prasme tai iš tikrųjų būtų ryškus žingsnis. Vytautas teisus, reikia labai tiksliai pasižiūrėti, kada išeiti, jeigu jau išėjimas yra planuojamas“, – pritarė L.Bielinis.
„Kita vertus, išeiti vardan išėjimo tai dar nereiškia save pademonstruoti kaip principinę partiją. Išėjimas turi būti paremtas labai ryškiais argumentais. Išeinu todėl, kad jūs neparėmėte manęs mano siekiuose, noruose realizuoti štai tokius ar tokius įstatymus, nėra argumentas. Tai yra kaprizas“, – akcentavo jis.
Kaip pavyzdį profesorius pateikė kelionę į žvejybą.
„Pavyzdžiui, jeigu mes važiuojame į žvejybą, aš sakau, kad ne, dabar negalime žvejoti šitų žuvų, nes dabar yra pavasaris, jos neršia, o jūs sakote, kad man vis tiek tas pats, man reikia prisižvejoti, čia yra jau principinių, moralinių dalykų sankirta“, – dėstė L.Bielinis.
Anot jo, Laisvės partija turėtų strategiškai iškomunikuoti argumentus, kodėl jie traukiasi iš koalicijos.
„Ar iš tikrųjų jie atras štai tokį principinių klausimų susikirtimo tašką? Ne tai, kad remiame, neremiame, o pasakymu, jog mes nesutinkame su jūsų pozicija ten ir ten, mes laikomės visai kitokios pozicijos ir pan. Kol kas tokių ryškių ženklų, deklaracijų nematau. Gal jie jas konstruoja. Tada tikrai bus ryškus išėjimas, nes aiškus argumentas“, – sakė profesorius.
„Aušrinė (Armonaitė, – aut.past.) yra labai ryški asmenybė. Jeigu ji trenks, tai trenks taip, kad visa žiniasklaida rašys“, – sutiko V.Dumbliauskas.
Nesutarimų tik daugės
Komentuodamas skambiai nuaidėjusį premjerės Ingridos Šimonytės bei ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės susikirtimą Vyriausybės pasitarime, L.Bielinis išskyrė jo priežastis. Jis prognozuoja, kad kivirčų tik daugės.
„Iš tikrųjų mes matėme, kad tai buvo gana karšta diskusija. Ten didelės meilės nebuvo fiksuota, bet akivaizdu, kad tai irgi susiję su tomis problemomis koalicijoje, kurios egzistuoja, su Laisvės partijos pretenzijomis.
Antra, iš tikrųjų rinkimai reikalauja aršesnio kalbėjimo, ir tą mes matome. Abi politikės, akivaizdu, nesiruošia išeiti iš politikos, ruošiasi daryti ryžtingus žingsnius. Nelaukime iš jų ramaus ir lėto kalbėjimo, kadangi jos jaučiasi ne tik partnerėmis, bet ir koalicijoje tarpusavyje diskutuojančiais subjektais.
Mes matysime dar ne vieną tokį susirėmimą. Tikslai, kurių siekė Laisvės partija, nerealizuoti, todėl jie norės bent vieną kokį ryškesnį sprendimą realizuoti, o tai iššauks jų norą elgtis emocingai“, – komentavo profesorius.
Politologas V.Dumbliauskas įsitikinęs, kad konservatoriams vis dėlto derėtų suprasti, jog koalicijoje reikalingas bendradarbiavimas, o ne diktavimas.
„Tėvynės sąjunga negali laužyti rankų Laisvės partijai. Ten žmonės yra ambicingi. Jie niekuo nepadeda Laisvės partijai, o reikalauja iš jų paklusimo. (...) Čia yra perlenkta lazda iš Tėvynės sąjungos pusės. Negalima reikalauti iš savo partnerių nieko jiems už tai neduodant, nepalaikant jų idėjų, o tiesog reikalaujant paklusnumo.
Galų gale, visi žmonės turi savigarbą. Jeigu tave stengiasi užlaužti, verčia daryti tai, ko tu nenori, tai A.Armonaitė, mano nuomone, visiškai adekvačiai sureagavo. Čia labiau pasikarščiavimas buvo iš I.Šimonytės. Aš tai nurašyčiau nuovargiui. Jai yra nelengva“, – tvirtino V.Dumbliauskas.
L.Bielinis pritarė, kad noras reguliuoti – konservatoriams būdinga elgsena, nors kartais tai iš dalies galima suprasti:
„Jie labai dažnai savo mažesnius politinius partnerius nesakyčiau, kad ignoruoja, bet savotiškai spaudžia, ir tas spaudimas ne visada būna korektiškas.
Reikia suprasti, nes iš tikrųjų koalicija turi funkcionuoti labai efektyviai, o konservatoriai turi organizuoti šitą veiklą, todėl jiems kitaip galvojantys, kitaip besielgiantys, kitą poziciją turintys, kas irgi yra natūralu, savotiškai trukdo.“
