Pasak politikės, iki šiol šalies vadovas, kalbėdamas žmogaus teisių klausimais, „mėgino flirtuoti su abejomis pusėmis“ – akcentuodavo jautrių, socialiai pažeidžiamų grupių svarbą, tačiau kartu atliepė ir neigiamai į LGBT bendruomenę žvelgiančiųjų požiūris. Visgi, komentuodamas valdančiųjų siūlymą panaikinti įstatymo nuostatą, draudžiančią nepilnamečiams pasakoti apie homoseksualius santykius, ir nurodydamas, kad jam nėra priimtinas „žalios šviesos uždegimas niekinti šeimą“, prezidentas aiškiai pasirinko, kurioje barikadų pusėje jis yra.
„Prezidento pasisakymas patvirtina du faktus: rinkimų kampanija prezidentui jau prasidėjo“, – pirmadienį laidoje „ELTA kampas“ teigė E. Dobrowolska.
„Ir, turbūt, pirmą kartą toks nedviprasmiškas pasirinkimas, kurioje pusėje, visgi, yra prezidentas, kai kalbame apie žmogaus teises. Iki šiol buvo mėginta flirtuoti su abiem pusėmis, teigiant, kad žmogaus teisių apsauga, ypatingai jautrių, socialiai pažeidžiamų grupių, tiek tos pačios LGBT bendruomenės, yra suprantamas poreikis. Bet, vėlgi, buvo balansuojama su kita puse. Po šio pasisakymo tapo akivaizdu“, – konstatavo ji.
Politikė leido suprasti, kad tokia Prezidentūros laikysena yra nepriimtina, mat, šalies vadovas savo dėmesį koncentruoja nacionalinės politikos ribose.
„Visiškai nepaisoma savo kaip prezidento be galo svarbaus vaidmens tarptautinėje arenoje. Visiškai nepaisoma, kaip tai atrodys susitikimuose tiek Europos Vadovų Taryboje, kaip tai atrodys prieš mūsų partnerius“, – stebėjosi Laisvės partijos deleguota ministrė.
E. Dobrowolska pažymėjo pati sulaukianti klausimų apie tai, kaip Lietuva paiso tarptautinės teisės ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimų.
„Šį penktadienį turėjau susitikimą su Europos Tarybos generaline sekretore. Pirmas klausimas susitikimo metu – kaip Lietuvai sekasi su Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų įgyvendinimu“, – tikino politikė.
Todėl ministrė neabejoja, kad panašių klausimų Lietuvos politikai sulauks ir ateityje.
Žėrė kritikos ir koalicijos partneriams: jų elgesys yra ciniškas
Ministrė negailėjo kritikos ir valdančiosios koalicijos partneriams, balsavusiems prieš Vyriausybės teiktas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo informacijos poveikio įstatymo pataisas. Politikei nėra suprantama, kaip kai kurie Seimo nariai, pasisakantys už tarptautinės teisės principus ir žmogaus teisių idealus, nepalaikė EŽTT sprendimu grįsto įstatymo projekto.
Politikę stebina ir tai, kad tokie politikai šiuo metu ruošiasi kandidatuoti į Europos Parlamentą (EP). Toks elgesys, pasak jos, yra ciniškas.
„Tie patys Seimo nariai planuoja dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. Tai, turbūt, geras ciniškumo pavyzdys“, – kalbėjo ji, pažymėdama, kad visos Bendrijos institucijos atstovauja vakarietiškas vertybes bei žmogaus teisių principus.
„Norėtųsi suprasti, ką mes siųsime į Europos Parlamentą“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad Seimas antradienį po pateikimo nepritarė įstatymo pataisai, kuria siūloma atsisakyti nuostatos, pagal kurią informacija apie tos pačios lyties asmenų santykius priskiriama prie žalingos nepilnamečiams. Galiausiai nutarta šią iniciatyvą atmesti.
Pataisą parengė Teisingumo ministerija, siekdama užtikrinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo įvykdymą, pagal kurį Lietuva pripažinta varžiusi rašytojos Neringos Macatės žodžio laisvę, kai 2014 m. iš prekybos išimta pasakų knyga „Gintarinė širdis“, kurioje buvo aprašyta homoseksualių porų meilė.
Reaguodamas į žlugusį balsavimą, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius šalia Seimo surengė pilietinio nepaklusnumo akciją, kurios metu sudegino tris knygas, kuriuose pateikiama informacija apie LGBT asmenis. Politikas, vertindamas tai, jog iniciatyvos nepalaikė grupė valdančiųjų atstovų, konstatavo, jog Vyriausybė nebeturi Seimo daugumos palaikymo.
