Kaip praneša Prezidentūra, Lietuvos vadovas pasveikino Vokietiją dėl sprendimo jau kitais metais pradėti karinės brigados dislokavimą Lietuvoje.
„Vokietijos sunkiosios brigados perkėlimas į Lietuvą yra kertinis žingsnis stiprinant NATO rytinio flango saugumą ir užtikrinant priešakinės gynybos pajėgumus. Užtikrinti visą brigados dislokavimui reikalingą infrastruktūrą yra prioritetinis Lietuvos Vyriausybės uždavinys“, – susitikime sakė G. Nausėda.
Valstybės vadovas pabrėžė, kad Lietuva sparčiai didina investicijas gynybai, kurios kitais metais sieks 2,71 proc. BVP.
Lietuvos ir Vokietijos prezidentai taip pat aptarė tolesnį atsaką į Rusijos agresiją Ukrainoje.
Lietuvos vadovas akcentavo, kad Vakarų valstybės privalo užtikrinti ir spartinti karinės paramos Ukrainai tiekimą, siekti agresorės Rusijos atsakomybės už agresijos ir karo nusikaltimus, plėsti sankcijas Rusijai, įtraukiant atominės energetikos, informacinių technologijų, lazerių pramonės srityse ir finansų sektoriuje veikiančias kompanijas ir finansines institucijas, rašoma Prezidentūros išplatintame pranešime.
Lietuvos valstybės vadovas pakvietė Vokietijos prezidentą kitų metų pavasarį atvykti į Vilniuje vyksiantį Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimą.
„Trijų jūrų iniciatyva ne tik stiprina ekonominį regiono valstybių bendradarbiavimą, bet ir skatina infrastruktūros projektų vystymąsi, taip užtikrindama didesnį saugumą bei padėdama perorientuoti prekių ir paslaugų srautus iš Rytų ir Vakarų į Šiaurės ir Pietų kryptį“, – sakė G. Nausėda.
Berlyne Lietuvos vadovas pirmadienio vakarą Vokietijos Kanclerio Olafo Scholzo kvietimu taip pat dalyvaus neformalioje diskusijoje dėl ES strateginės darbotvarkės, nurodoma pranešime žiniasklaidai.
ELTA primena, kad Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos sąjungininkių, itin reikšmingai prisidedančių prie regiono saugumo užtikrinimo. Tarp svarbiausių Lietuvos ir Vokietijos karinio bendradarbiavimo krypčių – bendros pratybos ir bendras dalyvavimas tarptautinėse operacijose, Lietuvos prisijungimas prie Vokietijos vadovaujamos „Europos dangaus skydo“ iniciatyvos.
Vokietija taip pat įsipareigojo šalyje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Du Vokietijos koviniai batalionai, šiuo metu esantys Bavarijoje ir Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, bus dislokuoti šalyje kaip naujos Vokietijos karinės brigados branduolys, pranešė Gynybos ministerija.
Į Lietuvą bus siunčiami 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas, dislokuotas Oberfichtacho mieste pietų Vokietijoje, ir 203-iasis šarvuotasis batalionas, dislokuotas Augustdorfe vakarų Vokietijoje, pranešė ministerija.
Planuojama, kad pirmasis šarvuotosios brigados padalinys ir organizacinis štabas į Lietuvą atvyks 2024 metais.
Didžioji Vokietijos brigados dalis Lietuvoje bus dislokuota 2026 metais. Visgi, šalys iki šių metų gruodžio 22 dienos sutarė pasirašyti detalų planą dėl karių perkėlimo.
