„Turime planų parengti Seimo nutarimą, kuriuo parlamentas turėtų galimybę išreikšti savo valią kreiptis į Valstybės kontrolę ir prašyti, kad kitais metais būtų atliktas valstybinės reikšmės auditas dėl lėšų, skiriamų švietimui, įsisavinimo racionalumo“, – Eltai antradienį teigė I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Ji pastebėjo, kad panašų protokolinį nutarimą jau yra priėmęs Seimo Švietimo ir mokslo komitetas praėjusį mėnesį. Visgi, pasak I. Kačinskaitės-Urbonienės, frakcijos kolegos mato poreikį į Valstybės kontrolę kreiptis viso parlamento vardu.
„Mes jau kreipėmės į Valstybės kontrolę su prašymu ištirti, kaip naudojamos lėšos, ar jos naudojamos efektyviai, racionaliai, teisingai. Tačiau kolegos vis dėlto galvoja, kad reikėtų gal viso Seimo vardu pasikreipti, nes Valstybės kontrolė pati sprendžia, kuriose srityse atlikti auditus“, – teigė ji.
Anot „darbietės“, švietimo sektoriaus finansavimas yra didinamas kasmet, tačiau, pastebi I. Kačinskaitė-Urbonienė, vis skundžiamasi nepakankamu lėšų kiekiu.
„Vis įvyksta įvairūs nesutarimai, pavyzdžiui, dėl pedagogų atlyginimų, kur Švietimo ministerija sako, kad, pagal Lietuvos duomenų agentūros skaičiavimus, kitų metų rugsėjį bus pasiektas 130 proc. VDU, o Valstybės kontrolė, atlikusi skaičiavimus, sako, kad skaičiai rodo kitaip“, – aiškino politikė.
Todėl, pabrėžė ji, svarbu atlikti išsamų auditą, kuris padėtų atsakyti, kur tiksliai naudojamos švietimui skiriamos lėšos. „Darbiečių“ ruošiamą kreipimąsi į Valstybės kontrolę dėl švietimo finansavimo audito palaiko visos opozicinės frakcijos, pažymi I. Kačinskaitė-Urbonienė.
„Visose frakcijose vyksta ta pati diskusija, tos pačios temos apie švietimo sektoriaus finansavimą“, – teigė politikė.
„Projektas jau yra paruoštas, jis dabar derinamas ir su kitomis frakcijomis, daugiau opozicinėmis. Dar šiek tiek gauta pastabų, bet manau, kad artimiausiu metu šią savaitę jis bus užregistruotas“, – sakė ji.
I. Kačinskaitės-Urbonienės teigimu, nutarimą kreiptis į Valstybės kontrolę parlamento vardu turės priimti Seimo nariai.
ELTA primena, kad spalio viduryje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pristatė, kurioms švietimo sektoriaus sritims yra skiramos lėšos iš valstybės biudžeto. Ministerijos teigimu, 98 proc. mokymo lėšų, kurioms iš viso skiriama beveik 1,2 mlrd. eurų iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybėms, tenka pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčiui.
Mokykloms tenka 91 proc. ugdymo lėšų, kitą dalį sudaro lėšos vaikų neformaliojo švietimo krepšeliui, Kultūros pasui ir kt. priemonėms.
Pažangos projektams, finansuojamiems iš ES lėšų, skiriama 278 mln. eurų.
2023 m. ministerijos ir švietimą administruojančių įstaigų veiklai skirta 28,7 mln. eurų, arba 0,8 proc. nuo visų asignavimų švietimui, pažymi švietimo ministerija.
Planuojama, jog 2024 m. švietimui bus skiriama 496 mln. eurų, arba 14 proc., daugiau nei šiais metais. Valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos švietimui iš viso sudarys virš 4 mlrd. eurų.
Tikimasi, jog 2024 m. švietimo išlaidos sudarys 5,3 proc. nuo BVP.
