„Aš suprantu, kad konservatoriai kalti visada ir dėl visko. Bet, vis dėlto, net ir šitai turi turėti kažkokias objektyvumo ribas“, – antradienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.
Politikė pažymėjo – Briuselyje derantis dėl EP datos, Lietuva išsakė savo poziciją ir norą rengti balsavimus tomis pačiomis dienomis kaip ir prezidento rinkimai. Premjerė tikina, kad ši informacija yra gerai žinoma Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) nariams.
„Nežinau, ar kolegos iš opozicijos bent kartais lankosi Europos reikalų komiteto posėdyje. Bet kai vyko diskusijos dėl Europos Parlamento rinkimų datos, buvo labai aiškiai mūsų pačių deklaruota, kad nes prašytume organizuoti Europos Parlamento rinkimus gegužės mėnesį, kadangi tai mums sutampa su prezidento rinkimais. Paprasta kalba kalbant, yra ir paprasčiau, ir pigiau“, – aiškino Vyriausybės vadovė.
Be to, pastebėjo ji, oficialioje Europos Sąjungos sutartyje taip pat numatoma, kad rinkimai turi vykti pirmosiomis birželio savaitėmis. Jų data, tęsė I. Šimonytė, gali būti perkelta tik vieningu valstybių narių sutarimu.
„Buvo valstybių narių, kurios kategoriškai prieštaravo perkėlimui į gegužės mėnesį. Dėl to rinkimai liko taip, kaip numatyta sutartyje“, – situaciją apibendrino ji.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė– Nielsen antradienį ketina pateikti Seimui nutarimo projektą, siūlantį 2024 m. birželio 9 d. Lietuvoje surengti rinkimus į EP.
EP rinkimai ES valstybėse vyks 2024 m. birželio 6–9 d.
Opozicija kritikuoja siūlomą rinkimų datą. Pasak Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio, rengiant balsavimą atskirai nuo prezidento rinkimų, konservatoriai turės šansą iškovoti daugiau mandatų.
„Jiems (konservatoriams – ELTA) tai yra naudinga. Tai yra pragmatinis išskaičiavimas, kuris greičiausiai jiems duos gerą rezultatą“, – antradienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.
