Antradienį parlamentarai po pateikimo pritarė tai numatančiam Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės- Nielsen pateiktam nutarimo projektui. Už šį dokumentą balsavo 84 Seimo nariai, prieš buvo 5, susilaikė 23. Toliau Seimo salėje jis bus svarstomas lapkričio 23 d. Nutarimo projektas įsigaliotų gruodžio 9 d.
Pasak Seimo pirmininkės V. Čmilytės- Nielsen, eiliniai rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvos Respublikoje rengiami sekmadienį, kuris yra tuo pačiu laikotarpiu, kai visose Europos Sąjungos valstybėse narėse vyksta rinkimai į Europos Parlamentą.
Europos Parlamento rinkimai ES valstybėse vyks 2024 m. birželio 6-9 d.
Rinkimų kodeksas numato, kad rinkimus skelbia ir jų datą nustato Seimas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki nurodyto laikotarpio sekmadienio.
Seimo opozicija kritikavo pasiūlytą EP rinkimų datą, nes, jos nuomone, ji palankesnė konservatoriams ir liberalams. Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos” seniūno pavaduotojo Domo Griškevičiaus vertinimu, tai yra mūsų diplomatinio korpuso nesėkmė.
„Buvo padaryta didelė žala, tai yra mūsų diplomatinio korpuso tam tikra nesėkmė, kad nepavyko susiderėti datos, ką pavykdavo buvusioms Vyriausybėms. Šis malonumas mokesčių mokėtojams kainuos. VRK skaičiavimais, papildomi rinkimai kainuos apie 18 ml. eurų. Diskutuojame, iš kur gauti 16 mln. eurų prokurorams. Štai ir atsakymas, dėl ko nėra lėšų prokurorams: nepavyko susiderėti dėl EP rinkimų datos”, – svarstė D. Griškevičius.
Seimo pirmininkė V. Čmilytė- Nielsen nevertina to kaip kažkokios tai diplomatinės nesėkmės.
„Pagal galiojančius teisės aktus paprastai rinkimai į EP rengiami birželio pirmąją savaitę, išskyrus tuos atvejus, kai yra vieningai ES sutariama dėl išimties. Tokio sprendimo nebuvo. Negaliu tvirtinti, kad nesistengta, tikrai to netvirtinčiau. Kaip žinoma, tai yra konsensuso būdu priimamas sprendimas ir šiandien balsuojama dėl tokios datos, kuri buvo pateikta sprendime”, – Seimo nariams paaiškino parlamento vadovė.
Atsakydama į opozicijos priekaištus, kad Lietuvos Prezidento rinkimai ir rinkimai į EP nevyks vienu metu, V. Čmilytė- Nielsen akcentavo, kad jie nėra pagrįsti, nes nei Seimo pirmininkas, nei Lietuvos parlamentas derybose dėl Europos Parlamento rinkimų datos jokia forma nedalyvauja.
Seimo narys „valstietis” Giedrius Surplys pastebėjo, kad rinkimai į EP, kurie vyks ne kartu su Prezidento rinkimų antruoju turu, bus ne tik papildomos išlaidos Lietuvai, bet jie pasižymės mažu rinkėjų aktyvumu.
„Turėjome ne vieną kartą tokius rinkimus ir jie sulaukė apie 20 proc. rinkėjų”, – priminė jis.
Seimo nario Mindaugo Puidoko nuomone, mažesnis aktyvumas yra naudingiau konservatoriams ir liberalams, „nes jų rinkėjas tikrai ateis”.
Seimo vicepirmininkę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę nustebino opozicijos neraštingumas ES klausimuose.
„Suprantu, kad visą laiką labai smagu ir populiaru viskuo apkaltinti konservatorius, bet mane stebina neraštingumas ES klausimuose. Gal dėl to jūsų rinkėjai vengia ateiti į rinkimus, suprasdami, kad kompetencijos šiek tiek trūksta”, – sakė ji.
Seimo vicepirmininkė paaiškino rinkimų datos į EP nustatymo procedūras.
„ES Taryba patvirtina EP datą, ji sutartyse numatyta birželio pirmomis dienomis, jeigu nesutaria Taryba kitaip. Būdavo istorijoje atvejų, kad tas sutarimas įvykdavo ir rinkimai būdavo rengiami gegužės mėnesį. Lietuva ne sykį yra išsakiusi savo matymą ir pageidavimą, kad rinkimai dėl tam tikrų aplinkybių, dėl lėšų taupymo ir kitų dalykų būtų rengiami kartu su Prezidento rinkimais. (…) Vienbalsiškumo šiuo klausimu nėra, mano žiniomis, Vokietija su Portugalija paprieštaravo ir nebuvo įmanoma surasti bendro sutarimo”, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
ELTA primena, kad Seimo sprendimu, Lietuvos Prezidento rinkimai bus surengti 2024 metų gegužės 12 d.
2024 m. gegužės 12 d. Lietuvoje vyks ir privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio, reglamentuojančio pilietybę, pakeitimo.
