„Labai aiški, atvira, ne tik Lietuvą menkinanti, bet ir apskritai demokratiją menkinanti pozicija dabartiniu laikotarpiu, kai Rusijos karas Ukrainoje tęsiasi, kai šalia mūsų brutalus karas – tie ryžtingesni sprendimai tokiais išskirtiniais atvejais yra reikalingi“, – antradienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Manau, kad VRM sprendimas yra teisingas. Precedentas jau yra sukurtas. Matyt, tokiais atvejais, kai papildomų klausimų nekyla, kraštutinės priemonės gali būti taikomos“, – teigė ji.
ELTA primena, kad jau praėjusį penktadienį Migracijos departamentas išsiuntė užklausas Užsienio reikalų ministerijai (URM), Valstybės saugumo departamentui (VSD) ir Policijos departamentui – dėl I. Liepos keliamų grėsmių valstybės saugumui ar priešiško režimo palaikymo.
Gavus departamento duomenis, VRM kreipsis į prezidentą, kuris, remdamasis Pilietybės komisijos išvada, priima galutinius sprendimus dėl išimties tvarka suteiktos pilietybės netekimo.
Rusijos balerinai I. Liepai Lietuvos pilietybė išimties tvarka suteikta 2000 m. – toks sprendimas priimtas, mat, Maskvos Didžiojo teatro solistė daugiau kaip 10 metų šoko su Lietuvos baleto artistu Petru Skirmantu.
Klausimai dėl I. Liepos pilietybės kilo pasirodžius balerinos interviu, kuriame ji neslepia simpatijų V. Putinui, karą Ukrainoje vadina specialiąja operacija, atvirai niekina Vakarų pasaulį ir vertybes.
„Mums be galo pasisekė, nes turime tokį lyderį, kaip Vladimiras Vladimirovičius Putinas, kuris tarnauja savo tėvynei, yra ištikimas savo pareigai“, – interviu teigė I. Liepa.
Panašiu pagrindu rugsėjį buvo priimtas sprendimas panaikinti išimties tvarka ledo šokėjai Margaritai Drobiazko suteiktą Lietuvos Respublikos pilietybę. Tokį sprendimą prezidentas Gitanas Nausėda priėmė remdamasis Pilietybės reikalų komisijos rekomendacija.
