„Man sukurta specialioji tyrimo komisija, knyga parašyta, šios knygos pagrindu kuriama laikinoji komisija, kurios vadovas net neturi įgaliojimų dirbti su įslaptinta informacija – tai nuo pat pradžių ši laikinoji komisija kaip ir nelegali“, – trečiadienio vakarą LNK televizijai sakė G. Nausėda.
Kaip pranešta anksčiau, trečiadienį posėdžiavusi tyrimo komisija susitiko su Generalinės prokuratūros atstovais. Šie paragino V. Baką nusišalinti nuo pirmininko pareigų, mat, pasak jų, taip gali būti neužtikrintas tyrimo objektyvumas.
„Būtent Vytautas Bakas buvo pirmas žmogus ir pirmas, kuris pažeidė galiojančius teisės aktus“, – teigė prokuroras Artūras Urbelis, nurodydamas, kad, pranešėjas, kitaip nei numato įstatymas, kreipėsi į tuometį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką, o ne į patį komitetą.
„Kilo daug klausimų, ar šis pranešimas, iki patekimo į teisėsaugos organus, nebuvo parodytas tretiesiems asmenims“, – tęsė jis.
Be to, pasak A. Urbelio, komisijos klausimyne keliami uždaviniai yra susiję ir su pačiu V. Baku – kaip buvusiu Sauliaus Skvernelio rinkiminės kampanijos štabo vadovu.
„Gaunasi, pirmininkas nori save išsitirti? (...) Apie kokį nešališkumą mes galime kalbėti?“ – retorinė klausimą kėlė A. Urbelis.
Po posėdžio V. Bakas žurnalistams patikino nusišalinti neketinąs.
„Pagal įstatymus oficialus prokuroras nėra įgaliotas kažkokiu būdu daryti įtaką komisijos veiklai. Aš tai vertinu kaip bandymą daryti įtaką. Labai nekorektiška daryti spaudimą ir komisijos pirmininkui, ir nariams, ir pačiai komisijai. Bet nepaisant tokių pareiškimų, komisija savo darbą tęs ir atsakys į klausimus, kuriuos suformulavo Seimas ir kurių laukia visuomenė“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę tyrimo komisija buvo susirinkusi į pirmąjį posėdį ir nutarė paprašyti atsakingų institucijų su pranešėjo istorija susijusios informacijos. Taip pat nutarta kreiptis į Generalinę prokuratūrą, žvalgybos kontrolierių.
Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija sieks atsakyti į klausimus, ar 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją. Taip pat būtų siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento Gitano Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija sieks išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.
Komisija turės pateikti savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui iki kitų metų kovo 10 d.
Pirmąjį kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 m. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.
Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.
