„Iniciatoriai tikriausiai teigs, kad tai visiškai atsieta nuo asmenybių, bet jei mes pažiūrėtume į to įstatymo esmę, akivaizdu, kad tai labai susieta su konkrečiomis asmenybėmis. Man rodos, kad tai jau ydinga. Neturėtų būti įstatymai pritaikyti konkretiems asmenims“, – „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tai, kad (pataisos įsigaliotų – ELTA) nuo kitos kadencijos, nei kiek nesumažina to įspūdžio, kadangi labiausiai tikėtina, jei prezidentas G. Nausėda priims sprendimą kandidatuoti, jis ir bus naujuoju prezidentu. Ir, kaip žinia, šiokia tokia kontroversija dėl jo pasirinkimo negyventi rezidencijoje yra“, – sakė ji.
Todėl V. Čmilytė-Nielsen mano, kad šiuo siūlymu M. Maldeikis bando „įgelti“ prezidentui.
„Aš manau, kad tai yra tiesiog būdas šiek tiek įgelti, o tam įgėlimui galbūt nebūtina įstatymų keisti. Aš vertinčiau, kad tame visame paveiksle Seimo darbo priiminėti įstatymus konkrečiai vieno žmogaus patrolinimui, tai galbūt nėra tinkamas būdas veikti“, – pabrėžė Seimo pirmininkė.
ELTA primena, kad Seimas antradienį po pateikimo pritarė M. Maldeikio siūlymui įstatymiškai įpareigoti Lietuvos prezidentą ir ministrą pirmininką gyventi Turniškėse jiems paskirtose rezidencijose.
Įstatymo projekto įsigaliojimas yra numatytas nuo tada, kai po 2024 metų prezidento ir Seimo rinkimų būtų paskirtas naujasis šalies vadovas bei ministras pirmininkas.
Premjerė Ingrida Šimonytė 2021 metų pradžioje persikėlė gyventi į ministrui pirmininkui paskirtą rezidenciją Turiniškėse, tačiau dabartinis prezidentas G. Nausėda tai padaryti atsisakė. Prezidentūros teigimu, toks sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į Turniškių rezidencijos būklę analizavusių ir galimus jos atnaujinimo scenarijus parengusių ekspertų išvadas.
Šiuo metu Prezidentūros kanceliarija valdo 3 pastatus Turniškėse patikėjimo teise ir žemės sklypus panaudos pagrindais. Pagrindinis prezidento rezidencijos pastatas yra statytas 1940 metais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bei atlikus pastato rekonstrukciją, rezidencijoje gyveno prezidentai Valdas Adamkus ir Rolandas Paksas, vėliau – prezidentė Dalia Grybauskaitė.
