„Situacija yra tokia, kad dėl datų Europos Parlamento rinkimų sutaria visos Europos Sąjungos valstybės. Paprastai jie rengiami pirmąją birželio savaitę, šiemet buvo nutarta tarp 6 ir 9 dienos, nebent visos šalys sutartų dėl išimties, bet absoliučiai visos – turi būti konsensusas“, – „Žinių radijui“ trečiadienį komentavo V. Čmilytė-Nielsen.
„Ir šį kartą to konsensuso nebuvo, kiek žinau, buvo išsakyta pozicija, pastebėjimas, kad Lietuvoje anksčiau vyksta prezidento rinkimai, kad mums būtų parankiau pakeisti, pakoreguoti datą, bet atsirado valstybių, kurioms toks pakeitimas netiko. Neįvyko Lietuvai naudingas konsensusas ir liko tos datos, kurios paprastai ir būna – birželio pirmąją savaitę. Sąmokslo jokio aš čia nematau“, – aiškino Seimo vadovė.
Ji teigė suprantanti visas politines partijas, kurioms teks įtikinti Lietuvos gyventojus ateiti į dar vienus rinkimus ir balsuoti.
„Taip, laukia rinkimų maratonas, po dviejų turų prezidento rinkimų, po referendumo dar reikės labai kviesti žmones dar kartą ateiti pabalsuoti birželio 9-ąją dieną. Suprantu puikiausiai, kad visoms partijoms dėl to skauda galvą, kaip įtikinti žmones, kad Europos parlamento rinkimai irgi svarbūs“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
„O jie bus ypač svarbūs šį kartą, kadangi situacija Europoje yra įtempta ir Europos Parlamento vaidmuo yra didelis“, – pridūrė politikė.
Antradienį parlamentarai po pateikimo pritarė nutarimo projektui, kuriuo siūloma 2024 m. birželio 9 d. Lietuvoje surengti rinkimus į EP.
Seimo opozicija kritikavo pasiūlytą EP rinkimų datą, nes, jų nuomone, ji palankesnė konservatoriams ir liberalams. Seimo nario Mindaugo Puidoko teigimu, mažesnis aktyvumas yra naudingas konservatoriams ir liberalams, „nes jų rinkėjas tikrai ateis“.
Nors buvo siekiama sutarti su ES valstybėmis ankstinti EP rinkimų datą, kad Lietuva juos galėtų rengti kartu su prezidento rinkimais gegužės 12 dieną, toks konsensusas nebuvo rastas.
EP rinkimai ES valstybėse vyks 2024 m. birželio 6–9 d.
