„Tai visiškai logiška. Jei neturime diplomatinių santykių (su Taivanu – ELTA), tai užsienio reikalų ministrai ir nesusitinka. Kitaip ir būti negali“, – „Žinių radijui“ sakė ji.
„Tai kas vyko pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje ir atvykus Taivano užsienio reikalų ministrui aš matau kaip nuoseklų įsipareigojimų laikymąsi“, – teigė ji, primindama savo pačios neseniai vykusį vizitą į Taivaną.
„Parlamentarai, parlamento pirmininkė šiuo atveju turi kur kas daugiau laisvės. Tai ir matome praktikoje“, – teigė ji.
Politikė nesureikšmino ir Lietuvos diplomatijos vadovo pareiškimo apie vykstančius pokalbius su Pekinu dėl dviejų valstybių santykių normalizavimo. V. Čmilytės-Nielsen manymu, to taip pat nereikėtų matyti kaip dešiniųjų valdžios 2020 m. pradėtos Lietuvos užsienio politikos pokyčio.
„Kalba eina apie prekybinius santykius... Jie išlieka, ekonominis bendradarbiavimas yra ir nėra noro jo stabdyti. Manau, kad tai racionali Lietuvos pozicija. Jokio ypatingo pokyčio aš nematau“, – sakė politikė, tikindama, kad Lietuva visada laikėsi vienos Kinijos politikos.
Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje vėl diskutuota dėl santykių su Kinija ir Taivanu. Diskusijos kilo į Lietuvą atvykus Taivano užsienio reikalų ministrui J. Wu. G. Landsbergis su Taivano ministru oficialiai nesusitiko, o žurnalistams komentuodamas situaciją užsiminė apie pokalbius su Pekinu dėl santykių normalizavimo. Tokie ministro sprendimai opozicijos ir dalies apžvalgininkų sukritikuoti ir įvertinti kaip užsienio politikos nenuoseklumo pavyzdžiai.
ELTA primena, kad Lietuvai leidus Vilniuje veikti taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. 2021 m. pabaigoje Pekinas pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampos dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Spalio pabaigoje Taivane lankėsi ir verslo misijai vadovavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
