„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ Seimo narys įvertino dabartinio Laisvės partijos kolegų maišto priežastis ir įvardijo, kokį planą „laisviečiai“ nutarė realizuoti.
Palaikė opoziciją
Antradienį valdančiųjų Seime laukė nemaloni staigmena – opozicija kartu su „laisviečiais“ Tomu Vytautu Raskevičiumi bei Ieva Pakarklyte iš Seimo darbotvarkės išbraukė pirmąjį 2024 metų valstybės biudžeto projekto svarstymą.
Tąkart pateikęs siūlymą šį klausimą išbraukti, Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis kalbėjo, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) išvada dėl biudžeto neatitiko parlamento statute keliamų reikalavimų.
Laidos metu liberalas E.Gentvilas teigė šio balsavimo pernelyg nesureikšminantis – anot jo, du valdantieji pridėjo savo balsus, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen balsavimo metu dar važiavo iš oro uosto, nes buvo ką tik grįžusi iš komandiruotės, o premjerė Ingrida Šimonytė esą nespėjo pareiti iš Vyriausybės.
„Opozicija labai gerai pasinaudojo situacija ir procedūriškai bakstelėjo valdantiesiems. Turbūt tai buvo klaidelė, negaliu ginčytis – reikėtų pasianalizuoti juridiškai.
Opozicija pabalsavo vieningai, bet vis tiek jiems nebūtų užtekę balsų, o kadangi pora Laisvės partijos frakcijos narių pridėjo po savo balsą, taip ir atidėjome tą svarstymą“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Šiuo konkrečiu atveju, liberalo teigimu, klaida bus labai greitai ištaisyta. Visgi, E.Gentvilas neslėpė nerimo, kad toks užsitęsęs „laisviečių“ maištas neatneštų rimtesnių bėdų.
„Tai yra signalas arba simptomas, kad gali būti ne tik prie procedūrinių dalykų pademonstruota išskirtinė vienų ar kitų koalicijos narių nuomonė. Tada jau būtų prastesnis reikalas“, – pripažino jis.
Ko siekia Laisvės partija?
E.Gentvilas teigė turintis versiją, kodėl jau kurį laiką Laisvės partija priešinasi koalicijos partnerių siūlymams.
„Manau, kad Laisvės partija realizuoja savo spalio 5 dienos „slaptuosius protokolus“, kurie nutekėjo arba buvo nutekinti. Jau spalio 10 dieną jie ėmėsi juos realizuoti.
Laisvės partija visą laiką pakankamai dalykiškai žiūrėjo į nekilnojamojo turto mokestį, o spalio 10 dieną kaip katinas po kojomis pasipainiojo to projekto svarstymas, ir prasidėjo audros.
Paskui paaiškėjo, kodėl jos prasidėjo – todėl, kad jie sutarė elgtis kitaip, nei elgdavosi iki šiol“, – svarstė parlamentaras.
Anot E.Gentvilo, valdančiojoje koalicijoje visada būdavo diskusijų, o taip pat – ir įvairių įtampų, tačiau anksčiau jos neišlįsdavo į viešumą.
„Sugebėdavome viduje išspręsti visus dalykus. Manau, kad koalicijos darbą arba pasitikėjimą vieni kitais labai stipriai išbalansavo prieš pusę metų, gegužės 19 dieną, nuskambėjęs Gabrieliaus Landsbergio pareiškimas, kad reikia paleisti Seimą. Dar po to jis visus išvadino vagimis.
Visi esame racionalūs žmonės, dirbame, paspaudžiame vieni kitiems rankas, yra bendri tikslai, tačiau pasitikėjimo vieni kitais tai tikrai nepridėjo“, – pabrėžė E.Gentvilas.
Tuo metu Laisvės partija, anot jo, tokiame susilpnėjusiame emociniame ryšyje pradėjo analizuoti savo politines perspektyvas.
Politiko manymu, „laisviečiai“ suprato, kad eiti taip, kaip ėjo trejus metus iki šiol, nebegali, nes Seimo rinkimuose sulauks tokių pačių rezultatų, kaip ir savivaldos rinkimuose.
„Ką jie darė trejus metus, jų rinkėjams tai neatrodo įtikinama. Per savivaldos rinkimus Laisvės partija stipriai pralaimėjo daugelyje savivaldybių – į savivaldybių tarybas jie pateko tik Vilniuje ir Elektrėnuose, o užmojai buvo didesni.
Tai turėjo jiems pademonstruoti, kad esamas, kolegialus, dalykiškas veikimo būdas koalicijoje jiems neša politinius nuostolius – reikia rizikuojant ir reputacija, ir žmonių nuomonėmis kažką daryti“, – svarstė jis.
Todėl, E.Gentvilo manymu, Laisvės partija radikalizavosi, ir pabandė tokiu būdu parodyti savo rinkėjams, kad jie nėra lojali koalicijos dalis, kad jie turi savo nuomonę.
„Pagrindinis klausimas man – ar svarbesnis yra tos partijos noras savo rinkėjams kažką parodyti, ar mūsų koalicijos įsipareigojimas visiems Lietuvos žmonėms“, – klausė jis.
Paramos nežadėjo
Skeptiškai E.Gentvilas vertina ir „laisviečių“ komentarus, esą jų iškeltiems politiniams tikslams įgyvendinti koją kiša koalicijos partneriai.
„Prisimenu, kad kadencijos pradžioje, po pirmųjų balsavimų, kai buvo atmestas Partnerystės įstatymo projektas (buvau jo bendraautorius darbo grupėje, o po to tas įstatymas pakeistas į Civilinės sąjungos projektą), I.Šimonytė nuolat sakydavo, kad šiame Seime nėra 71 balso, galinčio balsuoti už tą projektą. Tai buvo bandymas paprotinti.
I.Šimonytė niekada to nežadėjo. Galiausiai, ir pasirašant koalicijos sutartį prieš trejus metus, buvo aišku, kad čia bus sunkus slenkstis“, – pabrėžė politikas.
E.Gentvilas priminė, kad koalicijos sutartyje prie nedidelio kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo ir Civilinės sąjungos projektų nurodyta, kad tai yra projektai, dėl kurių koalicija tik sieks susitarti.
„Buvo aiškūs vidiniai koalicijos skirtumai, todėl nereikia dabar pateikinėti, kad „o, žiūrėkite, kaip čia yra – ne visi konservatoriai ir ne visi Liberalų sąjūdžio nariai balsuoja“.
Tai buvo įvertinta jau prieš trejus metus, pasirašinėjant koalicijos sutartį“, – priminė jis.
