„3 proc. (deficitas – ELTA) yra maksimumas. Tas, kas pasiūlyta, kaip ir signalizuoja dosnių pasiūlymų pabaigą. Kiti Seimo narių pasiūlymai turi ateiti su aiškiu paaiškinimu, nuo ko finansavimas būtų nuimtas“, – pirmadienį vakare po koalicinės tarybos posėdžio žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tai būtų labai neatsakinga“, – pabrėžė ji, žurnalistams pastebėjus, kad Seimas balsų dauguma galėtų pritarti ir tiems pasiūlymams, kurių rengėjai nepateikia finansavimo šaltinių.
I. Šimonytė po koalicinės tarybos posėdžio žurnalistams sakė, kad trečiadienį Vyriausybei patobulinus biudžetą, deficitas šoktels iki leistinos ribos – 3 proc. nuo BVP. Bendra korekcijų suma – neskaitant į kitus metus perkeliamos europinės paramos keliams – esą sieks apie 80 mln. eurų.
„Viso pokyčių biudžete tų, kurie daro įtaką deficitui, bus apie 80 mln. eurų. Tai reiškia, kad ateinančių metų biudžeto deficitas padidės maždaug 1 dešimtąja procentinio punkto nuo BVP ir bus ne 2,9 proc., o 3 proc.“, – teigė I. Šimonytė.
Savo ruožtu Laisvės pirmininkė ir partijos frakcijos Seime narė Aušrinė Armonaitė po koalicinės tarybos posėdžio tikino, kad frakcija tarsis dėl pasiūlymų biudžeto projektui.
Koalicijos partneriai „laisviečiai“ anksčiau yra išsakę pastabų dėl nepakankamo finansavimo neformalaus ugdymo krepšeliui vaikų būreliams ir švietimo sričiai.
„Biudžetas dar yra svarstymo stadijoje, Seimo nariai turi įvairių pasiūlymų. Matyt mes ir frakcijoje dar kalbėsimės“, – sakė A. Armonaitė.
„Seimo nariai, net ir dalis koalicijos žmonių tų pokyčių (Vyriausybės patobulinto projekto – ELTA) nematėme. Susipažinsime ir ta diskusija toliau tęsis“, – pažymėjo ji.
ELTA primena, kad kitų metų biudžeto projektas turėjo būti svarstomas praėjusį antradienį, tačiau Seimas iš plenarinių posėdžių darbotvarkės jį išbraukė. Tokiam Darbo partijos frakcijos pasiūlymui pritarė net tik opozicija, bet ir du koalicinės Laisvės partijos parlamentarai – Tomas Vytautas Raskevičius ir Ieva Pakarklytė. Jeigu jie būtų balsavę prieš arba susilaikę, dėl siūlymo būtų reikėję perbalsuoti.
Pirmasis iš dviejų svarstymų nukeltas motyvuojant tuo, kad Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) išvada dėl kitų metų valstybės viešųjų finansų plano prieštaravo parlamento statutui. Jis įvyks antradienį.
Praėjusį trečiadienį BFK darkart apsvarstė pasiūlymus biudžetui ir atmetė visas papildomų išlaidų iniciatyvas, kurioms nebuvo pasiūlytas tinkamas finansavimo šaltinis. Vis tik komitetas numatė galimybę šiuos pasiūlymus apsvarstyti Vyriausybei.
Pagal BFK patvirtintą biudžeto svarstymo grafiką, pirmasis biudžeto svarstymas įvyks lapkričio 21 d., antrasis – po dviejų dienų. Apsvarsčius, kitų metų finansų planas į plenarinėje Seimo posėdžių salėje turėtų būti priimtas gruodžio 5 d.
I. Šimonytė atidėto svarstymo nesureikšmino bei tikino, jog kiti biudžeto priėmimo etapai turėtų įvykti numatytu laiku. Pirmadienį žurnalistams ji teigė, kad tokia įvykių seka Vyriausybei netgi buvo naudinga, kadangi Vyriausybei neteko svarstyti parlamentarų pasiūlymų, kurie nepagrįsti išlaidų šaltiniais.
„Tai, kad buvo susiklosčiusi šita praktika atiduoti Vyriausybei su visais tokiais pasiūlymais dirbti, ji buvo mandagi, bet nebuvo iki galo statutinė. Dabar tai, kad tą darbą, kuri visada turėjo daryti BFK, BFK padarė. Ir nemanau, kad tai yra blogai“, – teigė premjerė.
Priėmus biudžetą, 2024 m. valstybės pajamos siektų 17,01 mlrd. eurų (9,4 proc. daugiau nei šiemet) išlaidos – 20,5 mlrd. eurų (7,9 proc. daugiau).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.).
Kitąmet vėl galios ES Mastrichto kriterijai, tad Lietuva turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo BVP biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. nuo BVP dydžio skolos.
