„Geografiškai esame arčiausiai karo, istoriškai esame patyrę tų pačių jėgų okupaciją. Jeigu istorija ko nors moko, tai dabar nesustabdyta Rusija savo kovą tęs“, – antradienį įspėjo G.Landsbergis.
Ministras teigė aiškiai matantis, kad Rusijos sustabdyti Ukrainoje nepavyksta, ir dėl to saugumo situacija regione keičiasi.
„Prieš metus pats tikėjau, kad situacija Ukrainoje gali būti kitokia. Ateina laikas, kai turime suprasti, kad mūsų dvi kaimynės ne tik kad nenugalėtos, bet jos turi galimybę atsistatyti ir tęsti savo kovą toliau. Klausimas – kas bus kitas taikinys. Turime nepamiršti, kad mes labai arti to“, – kalbėjo jis.
G.Landsbergis pastebėjo, kad NATO penktasis straipsnis gina Lietuvą, tačiau jis negali būti apatijai skatinantis veiksnys
„Kyla klausimas, ar galime susitelkti tam, kad finansuotume savo saugumą tiek, jog turėtume strateginį pokytį ir savo veiksmais. Per paskutinius trejus metus esame pasistūmėję taktiniuose žingsniuose – 2,7 proc. BVP sudėjus visas išlaidas gynybai yra reikšminga. (...) Tačiau ar tai atliepia tuos pokyčius, kurie vyksta?“ – suabejojo G.Landsbergis.
Dėl to, anot G.Landsbergio, kyla klausimas, kiek visuomenė yra pasiruošusi susitarti dėl didesnio finansavimo krašto gynybai.
„Pirmiausiai turime susitarti, ar grėsmę suprantame taip pat. Ar suprantame, kad Lietuvai potencialiai kyla egzistencinės grėsmės, kurias spręsti reikia nebe taktiniais, o strateginiais žingsniais, kurie turi iš esmės keisti mūsų saugumo situaciją?“ – klausė jis.
Pastebėjus, kad sutarimo dėl galimos grėsmės nėra ne tik visuomenėje, bet ir pačioje Vyriausybėje – pavyzdžiui, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, opozicijos teigimu, „demonstruoja olimpinę ramybę“, G.Landsbergis teigė, kad į tokio pobūdžio diskusijas nesileis.
„Turiu dvi atsakomybes, iš kurių užsienio reikalų ministro yra gal net mažiausia. Pirmoji – kaip piliečio, kaip tėvo, kaip žmogaus, kuris nori gyventi Lietuvoje, kuris nori, kad jo vaikai gyventų saugioje Lietuvoje. Šiai savo vilčiai matau rizikų.
Antroji atsakomybė – kaip partijos pirmininko, kuris turi galimybę ir mandatą iš partijos pasakyti dalykus, kurie šiandien dar nėra visuotinai įgarsinami ar matomi“, – nurodė jis.
Ministras dėstė, kad jeigu Lietuvos visuomenė mato, kad situacija Ukrainoje blogėja, o Vakarų parama Ukrainai mažėja, kad Ukrainai kyla realios egzistencinės dilemos, tuomet diskusija apie tai, kokį poveikį Lietuvos saugumui ši situacija turės, yra prasminga.
„Tad ar nėra metas dabar visiems labai rimtai atsakyti į tą klausimą – ką mes dėl to darome? Konservatorių partijos pasiūlymas – visuotinio šaukimo idėja.
Ji privalo būti diskutuojama nebe abstrakčiai, ne kada nors, bet realiai, įvertinant, ko tam reikia, kokių resursų. O šalia klausimas – iš ko tai finansuojame, surišame tai su pinigais, kokie šaltiniai“, – pabrėžė jis.
Paklaustas, kiek laiko Lietuva turi pasiruošti galimai Rusijos agresijai, G.Landsbergis teigė, kad yra įvairių vertinimų.
„Rusija karą pradėjo su 200 tūkst. karių, kurie buvo sutelkti prie Ukrainos. Šiandien Rusija turi mažiausiai du kartus daugiau. Jų paskelbti planai apie kariuomenės reformą, panašu, atitinka tikrovę. Tai nėra jų, kaip mes įpratę, tradicinė propaganda. Ta kariuomenės reforma yra nukreipta prieš NATO ir prieš mus“, – įspėjo jis.
Paklaustas, kodėl apie tai pradėjo kalbėti būtent dabar, G.Landsbergis nurodė, kad netrukus galime pamatyti pokyčius Ukrainoje.
„Visą laiką pabrėžiu – norėčiau klysti. Norėčiau būti neteisus. (...) Bet laikas keičiasi. Prieš metus turėjau daugiau optimizmo“, – neslėpė ministras.
