Taip E. Pašilis kalbėjo trečiadienį dalyvaudamas laikinosios Seimo tyrimo komisijos posėdyje, sulaukęs klausimų, kokius sprendimus asmeniškai priėmė, sulaukęs pranešėjo skundo.
„Esu visiškai įsitikinęs, kad prokuratūra tuo metu (...) atliko tinkamus veiksmus. Nebuvo taip, kad prokuratūra, gavusi tokią informaciją, pasyviai stebėtų“, – trečiadienį komisijos posėdyje teigė E. Pašilis.
„Šioje situacijoje panaudotas pats svarbiausias valstybės ginklas – kriminalinės žvalgybos priemonės. Manau, kad tai pasako daug atsakymų, kad šioje situacijoje buvo labai aukštame lygmenyje, pasitelkta, nenumesta... Galima buvo nueiti pačiu paprasčiausiu keliu – pradėti ikiteisminį tyrimą, apklausti vieną kitą asmenį. Bet tų kriminalinės žvalgybos tikslų tikrai niekas nebūtų pasiekęs su paprastu ikiteisminiu tyrimu“, – kalbėjo jis.
E. Pašilis taip pat išdėstė įvykių seką, kokie sprendimai buvo priimti Generalinėje prokuratūroje ir STT. Pasak buvusio prokuroro, jis, kaip tuometis generalinis prokuroras, priėmė sprendimus dėl pranešėjo statuso suteikimo.
„Tai buvo padaryta ir atsižvelgiant į informacijos jautrumą“, – sakė E. Pašilis.
Taip pat, jis nurodė, kad informacija apie galimai neteisėtą VSD veiklą gauta iš STT. Vėliau, įvertinus medžiagą, STT pavesta atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą. Tačiau pastaroji tarnyba nusikalstamo veikos požymių nenustatė.
„Buvo atsakyta iš esmės į pranešėjo visą eilę punktų – kad tai nėra nusikalstamų veikų požymiai. Per Specialiųjų tyrimų tarnybą, vėlgi, konfidencialumo sumetimais, buvo pranešėjui atsakyta“, – teigė E. Pašilis.
Prokuroras Ž. Radišauskas: kriminalinės žvalgybos tyrimo informacija buvo patikrinta bent du kartus
E. Pašilio teigimu, pranešėjo tyrimą tiesiogiai kontroliavo jis ir tuometis jo pavaduotojas, prokuroras Žydrūnas Radišauskas.
Pastarasis komisijai taip pat išdėstė visą įvykių seką. Visgi, prokuroras pastebėjo, kad tiesiogiai istorijoje dalyvavo minimaliai – perdavė generaliniam prokurorui STT kreipimąsi ir vėliau, tarnybai nutraukus kriminalinės žvalgybos tyrimą, susipažino su šiuo sprendimu.
„Mes galime atlikti labai ribotą kiekį veiksmų – liudytojų apklausą padaryti, reikalauti dokumentų, atlikti įvykių apžiūrą ir apklausti asmenį, kuris pateikė tą medžiagą“, – prokuratūros kompetencijoje esančias galimas priemones tyrimui įvardijo Ž. Radišauskas.
„Kriminalinės žvalgybos įstatymo prasme, jeigu tyrimas būna pradėtas (...) galima taikyti visą kompleksą kriminalinės žvalgybos būdų ir priemonių“, – teigė jis, akcentuodamas, kad toks tyrimas leidžia informaciją ir galimą nusikalstamą veiką ištirti gerokai plačiau.
„Kaip žinia, 2020 m. vasario mėnesį tyrimas buvo baigtas, jis buvo nutrauktas, o nutrauktas tuo pagrindu, kaip ir numatyta Kriminalinės žvalgybos įstatyme, kad tai galima padaryti, kai informacija nepasitvirtina arba neįmanoma pasiekti Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytų tikslų“, – 2020 m. įvykius prisiminė jis.
Visgi, Ž. Radišauskas, klausiamas, kodėl atsakingos institucijos neapklausė paties pranešėjo, nurodė, kad šį klausimą reikėtų adresuoti STT, vykdžiusiai kriminalinės žvalgybos tyrimą.
„Apie tai negaliu kalbėti, nes prokuratūra nevykdė kriminalinės žvalgybos tyrimo. (...) Čia reikėtų užduoti klausimą Specialiųjų tyrimų tarnybai“, – teigė prokuroras.
Be to, pažymėjo jis, kriminalinės žvalgybos tyrimo informacija jau tyrimui pasibaigus buvo patikrinta.
„Mano žiniomis, tą kriminalinės žvalgybos tyrimo informaciją dar bent du kartus tikrino. (...) Jeigu tie tikrintojai būtų nustatę požymius ar kažkokias kitokias aplinkybes, jie turėjo kažką inicijuoti“, – neabejojo jis.
