Kęstutis Tubis išteisintas dėl prekybos poveikiu

Lapkričio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą, kurioje Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis buvo nuteistas už prekybą poveikiu (viena nusikalstama veika) ir išteisintas dėl dviejų kaltinimų dėl prekybos poveikiu.

Kęstutis Tubis.<br>T.Bauro nuotr.
Kęstutis Tubis.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 22, 2023, 3:32 PM, atnaujinta Nov 22, 2023, 3:39 PM

K.Tubis apeliacinės instancijos teismo buvo nuteistas už tai, kad būdamas Anykščių rajono savivaldybės meras, pasinaudodamas Anykščių rajono savivaldybės mero tarnybine padėtimi ir valdžios atstovo įgaliojimais bei kita tikėtina įtaka Anykščių rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams, savo ir visuomeninio rinkimų komiteto „Kęstučio Tubio sąrašas „Anykščių krašto labui“ naudai, tiesiogiai R.K. pareikalavo ir susitarė su R.K. iš šio užmaskuotai per kitą asmenį priimti 1000 eurų kyšį kaip auką Komitetui ir jį priėmė, pažadėjęs paveikti Anykščių rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus ir skubos tvarka imtųsi veiksmų, kad būtų patikslinti kaltinime nurodyto žemės sklypo kadastro duomenys, taip pat, kad šis žemės sklypas būtų perimtas Anykščių rajono savivaldybės žinion.

Pirmosios instancijos teisme K.Tubis buvo kaltinamas, be pirmiau nurodytų požymių, ir tuo, kad pažadėjo sudaryti sąlygas R.K. valdomai įmonei disponuoti nurodytu žemės sklypu. Dėl visų šių kaltinimų pirmosios instancijos teismas K.Tubį išteisino.

Taip pat K.Tubis buvo išteisintas dėl kaltinimų tuo, kad provokavo ir susitarė priimti nenustatyto dydžio kyšį kaip auką jo Rinkimų komitetui iš D.L. tam, kad būtų išasfaltuotas kelias link pastarojo valdomos įmonės teritorijos, pažadėjęs jam paveikti savivaldybės darbuotojus, kad šie veikdami teisėtai ir vykdydami įgaliojimus sudarytų išskirtines sąlygas D.L. įmonei dalyvauti savivaldybės kelių ir gatvių, susijusių su verslu, kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos atrankoje, paaiškintų jam reikalingų procedūrų tvarką, jį konsultuotų.

K.Tubis buvo išteisintas ir dėl kaltinimų tuo, kad susitarė su A.P. iš šio priimti nematerialios formos, neturintį ekonominės vertės kyšį – asmeninę naudą sau ir Komitetui, o būtent susitarė, kad A.P. nesitrauks iš valdančiosios koalicijos ir būdamas joje padės K.Tubiui ir jo Rinkimų komitetui siekti politinių tikslų savivaldybės tarybos posėdžio metu ir balsuos už neplaninio VšĮ „Anykščių rajono savivaldybės ligoninės“ audito atlikimą, o K.Tubis, pasinaudodamas tarnybine padėtimi ir įtaka, pažadėjo A.P. darbą UAB „Anykščių vandenys“.

Kasaciniu skundu K.Tubio gynėjas prašė baudžiamąją bylą K.Tubiui nutraukti, t.y. panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Prokuroras kasaciniu skundu prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl išteisinimo dėl veikų, nurodytų BK 226 straipsnio 2 dalyje, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Išnagrinėjusi bylą teisėjų kolegija panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria K.Tubis buvo nuteistas dėl vienos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 226 straipsnio 2 dalyje, padarymo, ir dėl šios dalies paliko galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį bei atmetė prokuroro kasacinio skundo dalį dėl K.Tubio išteisinimo pagal kitus du jam pareikštus kaltinimus.

Prekyba poveikiu įstatyme ir teismų praktikoje yra aptarta kaip veika, kuria asmuo įsipareigoja už kyšį panaudoti (tikėtiną ar tariamą) įtaką ir paveikti atitinkamą instituciją (įstaigą, organizaciją) ar konkrečius reikiamus įgaliojimus turinčius asmenis, kad šie priimtų papirkėjui rūpimą tarnybinį sprendimą, atliktų tam tikrus pageidaujamus veiksmus ar, atvirkščiai, nepriimtų nepageidaujamo sprendimo arba neatliktų nepageidaujamų veiksmų. Dėl kaltinimo, susijusio su žemės sklypo perėmimu, išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje teismai skirtingai vertino dvi situacijas, kurios savo turiniu yra įprastos, normalios ir teisėtos, t.y. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintos vienos iš savarankiškų savivaldybės funkcijų – jai nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymo, naudojimo ir disponavimo – įgyvendinimas, ir atitinkamai, rinkimų politinės kampanijos metu rinkimų dalyvių finansavimas (aukų rinkimas).

Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad kaltinime nurodyto žemės sklypo perėmimas savivaldybės žinion pradėtas vykdyti ir vykdytas išimtinai Anykščių rajono savivaldybės interesais ir naudai, kad vėliau galėtų būti išnuomotas ir jame galėtų būti vykdoma komercinio ar kito pobūdžio veikla. Nesant įrodymų, kad K.Tubis kokiu nors būdu stengėsi palengvinti sąlygas R.K. valdomai (ar kokiai nors kitai) įmonei sklypą išsinuomoti, ėmęsis veiksmų, kad būtų daroma įtaka būsimo nuomos aukciono procedūroms, lieka neaišku, kaip apskritai galėjo būti veikiama R.K. (jo valdomos įmonės) interesais.

Be to, byloje nėra nustatyta, kad dėl kaltinime nurodyto žemės sklypo perėmimo skubos tvarka savivaldybės žinion buvo imtasi išskirtinių veiksmų, nesilaikyta žemės sklypo perėmimo tvarkos, būtų sutrikdyta normali valstybės tarnautojų darbo tvarka ar pan. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog K.Tubio veiksmai, susiję su žemės sklypo klausimų sprendimu, atitiko įprastų savivaldybės funkcijų įgyvendinimą, o žemės sklypo perėmimo savivaldybės žinion iniciavimas ir galimybė vėliau rengti aukcioną dėl naudojimosi sklypu/sklypo nuomos, nesudarant (nepažadant) jokių išskirtinių sąlygų R.K. (jo įmonės) naudai ir nesikišant į aukciono rengimo procedūras, yra pernelyg nutolę nuo nusikalstamo pažado BK 226 straipsnio 2 dalies prasme.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad toks veikimas galėtų būti vertinamas kaip korupcinio pobūdžio nusikaltimas tik nustačius ir faktinėmis bylos aplinkybėmis pagrindus, kad K.Tubis reikalavo už tokį veikimą kokio nors atlygio, manipuliuodamas žemės sklypo perėmimo eiga (pagreitindamas ar stabdydamas klausimo sprendimą) priklausomai nuo paramos (ne)gavimo, tačiau tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos.

Dėl kitų dviejų kaltinimų žemesnės instancijos teismų sprendimai buvo vienodi, nes teismai nustatė, kad nė vienu atveju nebuvo peržengtos savivaldybės mero veiklos funkcijų ribos. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, kad visuomeninių savivaldybės bendruomenės narių interesų suderinimas ir įgyvendinimas, reikalauja tiesioginio savivaldybės mero bendravimo tiek su bendruomenės gyventojais, tiek ir su verslo atstovais. Be to, vykstant savivaldos rinkimams, savivaldybės politikų veikla, ieškant ir telkiant potencialius rinkimų dalyvius ir rėmėjus, yra natūralus politinis procesas. Todėl savivaldybės mero įprastą ir teisėtą politinę veiklą būtina atskirti nuo korupcinio pobūdžio veiklos, t.y. šiuo atveju nepakanka nustatyti pažadą paveikti valstybės tarnautojus veikti teisėtai pagal savo įgaliojimus ir paramos gavimo rinkimams faktą, o būtina įrodyti nusikalstamos veikos, nustatytos BK 226 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius – reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, susitarimą dėl jo priėmimo, kyšio priėmimą, paties kyšio dalyką, nusikalstamą pažadą, kaltininko kaltę.

Žemesnės instancijos teismai K.Tubio veiksmuose nusikalstamos veikos, kuria jis kaltinamas, požymių nenustatė, todėl dėl dviejų veikų K.Tubis buvo išteisintas. Prokuroro kasacinio skundo argumentai nepaneigė teismų išvadų, todėl prokuroro kasacinis skundas buvo atmestas.

Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys yra galutinės ir neskundžiamos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.