„Kol kas labai sunku vertinti, ką būtų galima padaryti. Yra sudaryta ministrės darbo grupė, ir kiekviena institucija, ir mes lygiai taip pat, analizuojame, ką dar galėjome padaryti, kas galėjo būti daugiau padaryta.
Atkreipsime dėmesį į visas aplinkybes“, – aiškino tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.
Pasak jos, šeimai buvo teikta pagalba – paskutinis atvejo vadybos posėdis dėl jos vyko rugpjūtį, artimiausias toks posėdis buvo numatytas vasario mėnesį.
Paklausta, ar tokie patikrinimai vyksta ne per retai, jeigu buvo žinoma kriminalinė kūdikio tėvo praeitis ir situacija namuose, I.Skuodienė nurodė, kad jokių neigiamų indikacijų pastaruoju metu pastebėta nebuvo.
„Paprastai kas pusę metų yra organizuojami atvejo vadybos posėdžiai, jeigu tuose tarpuose nėra papildomos informacijos apie galimą riziką šeimoje – jei lankantis socialiniam darbuotojui iškyla tam tikri klausimai, mato tam tikrą riziką, kokios papildomos pagalbos reikia, ar jis mato, kad pažeidžiamos vaiko teisės, vaikas yra nesaugioje aplinkoje, ir tuomet jis imasi veiksmų“, – vardijo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė.
Pasak jos, prie tokių indikacijų priskiriamas ir artimųjų, kaimynų dėmesys – jei vaiką stebintys asmenys pamato, kad jis nelanko mokyklos, vaikšto po kiemą netinkamai apsirengęs ir panašiai.
„Paskutiniais metais mes jokios papildomos informacijos negavome nei iš Socialinių paslaugų centro, nei atvejo vadybininko, socialinio darbuotojo, nei iš policijos“, – pabrėžė I.Skuodienė.
Namuose, kuriuose nutiko tragedija, auga dar vienas vaikas. Kokių konkrečių veiksmų bus imamasi toliau, tarnybos direktorė kol kas neatsakė.
„Kol kas laukiame, kada mama sugrįš, kontaktuojame su vaiku, su vaiku besirūpinančiu, su vaiko tėvu, kalbamės su mama. Baigsime vertinti vaiko situaciją ir tada priimsime sprendimus“, – nurodė I.Skuodienė.
Pasak jos, šiemet vaiko teisių gynėjai sulaukė jau apie 50 tūkstančių pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. Palyginimui, 2021 metais tokių buvo apie 40 tūkstančių.
