„Lietuvos kariuomenės analitikai mane informavo, kad gynybos situacija nepakito pastaruoju metu. (...) Rusija ir toliau kišasi į šalių kaimynių reikalus ir tęsia karą Ukrainoje, bet regione nematome padidėjusio veikimo. Karinės pratybos nėra tokio didelio masto, kaip anksčiau. Galima sakyti, kad situacija nepasikeitusi“, – kalbėjo G. Valintėlis.
„Iš kariuomenės pusės nematome padidėjusios grėsmės“, – pabrėžė jis.
Kariuomenės atstovas taip pat pabrėžė, kad buvo atnaujinti NATO gynybos planai. Pasak jo, Aljansas taip pat pradėjo daugiau telktis į gynybą ir Baltijos regionui skiria pajėgas, kurias suteiks Vokietija.
„Taip pat kalbant apie situaciją regione, turime pasidžiaugti, kad Suomija įstojo į NATO, yra baigiami peržiūrėti gynybos planai ir patvirtinami nauji“, – sakė jis.
„Jeigu anksčiau NATO bandė tik reaguoti į krizes, dabar atsirado susitelkimas į gynybą. Ir yra sukurtas Baltijos regiono planas, kuriam yra skirti pajėgumai“, – pabrėžė jis.
G. Valintėlis taip pat teigė, kad Lietuvos kariuomenė ir toliau plės savo karinius pajėgumus, ypač susitelkiant į sausumos pajėgas, bei ruoš amunicijos ir kitokias atsargas. Pasak jo, Rusijos invazija į Ukrainą parodė, kad atsargos išlieka svarbios ir moderniame kare.
„Manevras sausumoje yra numeris vienas ir čia bus ir papildomos sistemos ir šarvuočiai ir Lietuvos kariuomenė labai daug investuoja į atsargas. Anksčiau galbūt neturėjome tam biudžeto ar nematėme prioriteto. Bet karas Ukrainoje rodo, kad reikia sukaupti atsargų“, – aiškino G. Valintėlis.
ELTA primena, kad G. Landsbergis išskirtiniame interviu Eltai užsiminė apie būtinybę Lietuvai kuo greičiau įvertinti savo saugumo koncepciją. Pasak politiko, po Šaltojo karto sukonstruota pasaulio struktūra byra akyse, tačiau Lietuvoje apie iškilusias egzistencines grėsmes vis dar vengiama kalbėti.
Kalbėdamas apie Lietuvai ir rytiniam NATO flangui gręsiančias karines grėsmes, politikas pažymėjo, kad liko tik vienintelis nežinomasis – klausimas, kada tai atsitiks.
