„Dėl M. Lingės susitikimo su VTEK vadovu planuoju kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją“, – Eltai teigė A. Širinskienė.
„Teisės aktai nustato, kad Seimo narių darbotvarkės yra viešos ir jose turėtų būti tokie susitikimai. Čia nėra kažkoks vidinis frakcijos narių ar Seimo narių pokalbis, kurio nėra pagrindo nurodyti“, – taip pat akcentavo politikė.
A. Širinskienė tikina turinti informacijos, kad šis susitikimas galėjo įvykti būtent M. Lingės iniciatyva.
„Pasak M. Lingės, VTEK vadovas kreipėsi į jį ir norėjo susitikti. Bet, mano žiniomis, viskas vyko atvirkščiai – buvo M. Lingės iniciatyva pasikviestas vadovas. Kaip bebūtų, tas susitikimo faktas įvyko. Ir iš tiesų labai keista, kai komisijos nariai ne komisijos formatu, bet kažkokiuose privačiuose susitikimuose bendrauja su vadovais ir to neanonsuoja darbotvarkėje. Susitikimas iš esmės buvo nuslėptas“, – sakė ji.
Politikė taip pat teigia įtarianti, kad šio susitikimo metu M. Lingė galėjo daryti VTEK pirmininkui spaudimą pakeisti savo sprendimą nepradėti tyrimo dėl advokato Gyčio Kaminsko, kuris galimai kreipėsi į parlamentarą Petrą Gražulį, prašydamas inicijuoti kreipimąsi į KT.
„Aš turiu labai negerą nuojautą, kad ten buvo daromas spaudimas. Ne tik nuojautą, bet ir tam tikrų žinių. Tai tikrai yra labai nemalonu, kad tokie dalykai vyksta“, – akcentavo A. Širinskienė.
„Vis dėlto VTEK yra nepriklausoma institucija ir jos nepriklausomybę mes tikrai turime saugoti ir ginti“, – pridūrė Seimo narė.
M. Lingė trečiadienį vykusios Seimo Antikorupcijos komisijos posėdžio metu patvirtino, kad jo ir VTEK vadovo susitikimas įvyko. Visgi, pasak konservatoriaus, šį susitikimą inicijavo VTEK pirmininkas.
„Buvau susitikęs po mūsų posėdžio paties pirmininko iniciatyva. Pats pirmininkas paskambino ir paprašė susitikimo ir po trijų dienų, pirmadienį, toks susitikimas buvo“, – sakė M. Lingė.
ELTA primena, kad mišriai Seimo narių grupei priklausantis P. Gražulis kreipimuisi į KT surinko 35 parlamentarų parašus. Visgi Eltos kalbinti opozicijai priklausantys politikai negalėjo paaiškinti, kaip jų parašai atsirado ant KT iniciatoriams grąžinto projekto.
Nors opozicijoje kilo nepasitenkinimo banga, P. Gražulis savo kaltės sakė nematantis.
Seimo nariai savo kreipimesi į KT nurodė, kad Vyriausybės nutarimo nuostata, susijusi su Kinija, pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, draudžiantį nustatyti konstituciškai nepagrįsta diferencijuotą teisinį reguliavimą. Kreipimesi nurodoma, kas toks reguliavimas nėra pagrįstas ar proporcingas.
Be to, į KT pasikreipusių parlamentarų teigimu, toks nutarimas suteikia Vyriausybei teisę pačiai – nesikonsultuojant su Prezidentūra ar Seimu – priimti sprendimus dėl užsienio politikos krypčių.
Visgi, KT dar rugsėjo 7 dieną pateikė savo išvadą dėl grupės parlamentarų kreipimosi. Nutarta bylos nepradėti ir klausimą grąžinti teikėjams.
„(...) Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų savo pozicijai pagrįsti, todėl jos (...) grąžintas pareiškėjai“, – buvo rašoma išplatintame pranešime.
Seimo Antikorupcijos komisija pradėjo tyrimą dėl mįslingo kreipimosi į KT. Savo ruožtu kreipimosi sulaukė ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), tačiau tyrimo dėl galimai nedeklaruotos lobistinės advokato G. Kaminsko veiklos nepradėjo.
