„Suomija šiuo metu siūlo ES lygmens mechanizmą, kuris, susidūrus su instrumentalizuota migracija, leistų išvis stabdyti prieglobsčio priėmimą. Lietuva remia mūsų kolegas suomius“, – pirmadienį žurnalistams teigė A. Bilotaitė.
„Manome, kad valstybėms Europos Sąjungoje turi būti suteikti įrankiai gintis ir naudoti tuos mechanizmus, kai yra ypatinga situacija. (...) Toks instrumentas reikalingas“, – pabrėžė ministrė, pridurdama, kad šių pakeitimų norėtųsi greičiau.
Lietuva su kaimynėmis nuolat palaiko ryšį dėl regioninių priemonių įvedimo
A. Bilotaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuva nuolat palaiko ryšį ir keičiasi informacija apie situaciją pasienyje su kitomis prie išorinės ES sienos esančiomis valstybėmis – Lenkija, Latvija, Estija, Suomija ir Norvegija. Ministrė pažymėjo, kad toks formatas taip pat numato galimybę esant poreikiui surengti ir konsultacijas dėl priemonių visame regione įvedimo.
„Kai tam tikros šalys ims indikuoti – šiuo atveju kalbame apie Suomiją – apie regioninio susitarimo poreikį, turėsime regioninę konsultaciją, kurios metu sutarsime, kad jau būtina imtis priemonių regiono mastu. Tokiu atveju su tais pasiūlymais keliautume į savo Vyriausybes ir būtų priimtas vienas ar kitas sprendimas“, – teigė A. Bilotaitė.
Ji pabrėžė, kad situacija regione – išaugę neteisėtos migracijos srautai – yra vienas iš indikatorių, nuo kurių priklauso, kokių priemonių šalys imsis neteisėtai migracijai suvaldyti.
„Keičiantis grėsmių lygiui prie mūsų sienų ir bendram regioniniam kontekstui, turime susidėlioję etapais planą, kada, ką darysime. Tam yra įvairios priemonės – nuo pasienio kontrolės punktų laiko ribojimų, iki atitinkamų jų darbo organizavimo ar uždarymo dalykų“, – sakė ministrė.
„Priemonių yra nemažai, indikatorių – ne vienas, ir vienas jų – situacija regione“, – teigė A. Bilotaitė.
Kaip skelbia VRM, Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkst. ribą. Pernai tai buvo daugiausia Ukrainos karo pabėgėliai ir režimo persekiojami Baltarusijos piliečiai. Skaičiuojama, kad iš viso šalyje gyvena 86 tūkst. ukrainiečių, 62 tūkst. baltarusių.
Ministerijos duomenimis, pernai į Lietuvą dirbti atvyko 50 tūkst. užsieniečių, kurių pagrindinės kilmės šalys – Baltarusija, Uzbekistanas, Ukraina, Kirgizija, taip pat auga užsieniečių, atvykstančių iš Tadžikistano, Kazachstano ir Azerbaidžano skaičiai.
Ministrės teigimu, sparčiai augant teisėtai dirbti atvykstančių užsieniečių srautui, darosi vis sunkiau užtikrinti kontrolę ir integracijos procesus. Savo ruožtu Valstybės saugumo departamentas (VSD) atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu išryškėjo neraminanti tendencija – imigrantai gali būti išnaudojami priešiškų šalių žvalgybos tarnybų veikimui.
Šiemet priimta 16 tūkst. sprendimų dėl grėsmių nacionaliniam saugumui uždrausti į Lietuvą atvykti užsienio piliečiams. Dėl tos pačios priežasties 411 Baltarusijos piliečių šiemet buvo panaikinti laikini leidimai gyventi, o 562 baltarusiams juos atsisakyta išduoti. VSAT dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui šiemet neįleido 527 Rusijos piliečių ir 603 Baltarusijos piliečių. Pasak ministrės, tai rodo, kad anksčiau priimtos ribojamosios priemonės veikia.
Lapkričio viduryje Suomija uždarė keturis iš aštuonių sienos su Rusija perėjimo punktų. Šalies vyriausybė kaltina Maskvą sąmoningai nekreipiant dėmesio į nelegalius migrantus.
