„Visi buvome liudininkai to, kaip Rusijos agresijos karas sulygino ištisus Ukrainos miestus su žeme ir sunaikino civilinę infrastruktūrą, taip pat sukėlė tragišką biologinės įvairovės nykimą, užnuodijo vandens telkinius ir iškėlė branduolinės saugos bei toksiško palikimo ateinančioms kartoms grėsmę. Rusijos tyčinis išpuolis prieš didžiausią Ukrainos Kachovkos užtvanką sukėlė didžiausią ekologinę katastrofą Europoje nuo Černobylio laikų. Ukrainai reikia skubios, patikimos ir vieningos tarptautinės pagalbos siekiant apsaugoti savo aplinką“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas teigė, kad žaliasis atkūrimas ir aplinkosaugos reformos yra svarstomos rengiant pagalbos Ukrainai priemonių įgyvendinimo planą, tačiau vien finansinių išteklių nepakanka.
Pasak Lietuvos vadovo, būtina rasti novatoriškų būdų, kaip padėti Ukrainai įgyvendinti būtinas aplinkosaugos reformas ir stiprinti Ukrainos institucijų gebėjimus įgyvendinti rekonstrukcijos ir žaliojo atkūrimo projektus.
Šalies vadovas teigė, kad, žvelgiant į ateitį, Ukraina turės daryti sparčią pažangą atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje.
„Lietuvos patirtis rodo, kad žalioji energetika yra geriausias būdas užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Tapę pirmąja ES valstybe nare, nutraukusia bet kokį Rusijos dujų, naftos ir elektros energijos importą, šiuo metu diegiame žaliąsias technologijas. Esame pasirengę padėti ir Ukrainai pereinant prie žaliosios ekonomikos. Ukrainos sėkmė kuriant modernų ir žalią energetikos sektorių bus itin svarbi siekiant jos pokario ekonomikos klestėjimo ir atsigavimo“, – kalbėjo prezidentas.
Lietuvos vadovas teigė, kad, pasibaigus šiam žiauriam karui ir Ukrainai įgaunant atsigavimo pagreitį, ji gali tapti žaliosios ekonomikos centru, o Lietuva yra pasirengusi pasidalyti savo patirtimi.
