„ES gali pasiūlyti praktinę pagalbą, palaikyti Ukrainą stojimo į ES kelyje ir taip pat finansinė pagalba per Ukrainos priemonę, kuria siekiama paremti Ukrainą ir tam suplanuota 50 mlrd. eurų, kuri bus išskirta 4 metų laikotarpyje“, – antradienį Ukrainos žaliojo atkūrimo ir atstatymo konferencijos metu žurnalistams teigė V. Sinkevičius.
„Taip pat norėčiau paminėti „Pheonix“ iniciatyvą, kuri apima Ukrainos pilietinę visuomenę ir politikos formuotojus. Jos tikslas – padėti šaliai einant žaliuoju keliu“, – pažymėjo jis.
V. Sinkevičius tvirtino, kad būstas taip pat yra labai svarbus, siekiant užtikrinti bazinius Ukrainos gyventojų poreikius ir tam bus rengiami specialūs projektai, kuriuose dalyvaus tiek Ukrainos, tiek Europos šalių savivaldybės.
„Būstas yra labai svarbus dalykas užtikrinant bazinius Ukrainos gyventojų poreikius. Norime užtikrinti, kad jis būtų priimtinas, tvarus ir atlieptų žmonių poreikius. Taip pat kalbame apie visas erdves, kad jos būtų saugios gyvenimui, kad namai būtų saugūs, žmonės jaustųsi gerai“, – sakė eurokomisaras.
„Projektai, kurie bus atrinkti, juose dalyvaus Europos ir Ukrainos savivaldybės ir kalbėsime apie tai, kaip galėsime iniciatyvas ateityje plėtoti. Tikiu, kad tai bus motyvacinis faktorius abiem pusėms“, – tvirtino jis.
Galiausiai Europos Komisijos (EK) narys pažymėjo, kad pagrindinis prioritetas yra karo sustabdymas bei šviesesnė Ukrainos ateitis, kurios pagrindas – tvarumas ir ES.
„Pasibaigus karui mūsų laukia žaliasis atsigavimas, remiantis tvarumo principais, nes tai vienintelis būdas užtikrinti šalies gerovę ilgalaikėje perspektyvoje“, – aiškino V. Sinkevičius.
„Taip pat svarstome apie tai, kokių išteklių, veiksmų reikės vykdant žaliąjį atstatymą ir dėkoju merams, kurie neša žinią iš Ukrainos. Tai yra tie žmonės, kurie padeda turėti pilną vaizdą, visas žinias iš Ukrainos miestų“, – dėstė jis.
Ukrainos ministras: Rusijos padaryta žala aplinkai viršija 56,7 mlrd. eurų
Tuo tarpu Ukrainos aplinkosaugos ir gamtos išteklių ministras Ruslanas Striletsas tvirtino, kad Rusijai Ukrainoje jau yra padariusi žalos aplinkai už daugiau nei 56 mlrd. eurų. Jis aiškino tikįs, kad Ukraina laimės karą ir tuomet galės žengti žaliosios pertvarkos keliu bei išsireikalauti iš Maskvos aplinkosaugos reparacijų.
„Rusija griauna mūsų gamtą, ekonomiką ir infrastruktūros objektus kasdien. Mes turime suprasti, kad tokiu būdu sugriaunama ne tik Ukrainos infrastruktūra, gamta, laukinė gamta. Aplinkosauga neturi jokių sienų ir tos problemos, kurios dabar yra Ukrainos problemos, nežinome, kuriuo metu kita šalis pasaulyje gali patirti atoveiksmį“, – žurnalistams teigė R. Striletsas.
„Mes renkame informaciją apie visus aplinkai daromus nusikaltimus, nes žinome, kad ateityje reikės pateikti sąskaitą Rusijai už tai, kad sumokėtų aplinkosaugos reparacijas. Šiuo metu esame dokumentavę daugiau negu 2,9 tūkst. nusikaltimų aplinkai arba ekocido atvejų. Padaryta žala viršija 56,7 mlrd. eurų“, – pažymėjo ministras, taip pat tvirtinęs, kad didelę žalą Ukrainai daro ir didelė užminuota teritorija šalyje.
ES yra pasirengusi ją teikti glaudžiai bendradarbiaudama su tarptautiniais partneriais. ES teikia Ukrainai finansavimą, techninę pagalbą, padeda Ukrainai suderinti aplinkosaugos teisės aktus su ES teisynu. Visa ES parama Ukrainai ir ukrainiečiams nuo karo pradžios siekia apie 85 mlrd. eurų.
EK pasiūlė sukurti specialią priemonę, pagal kurią 2024–2027 m. Ukrainai būtų teikiama nuosekli, nuspėjama ir lanksti parama, kurios bendra suma siektų iki 50 mlrd. eurų.
