„Valstiečių“ frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė tikina pasitikėjimo V. Čmilyte-Nielsen klausimą jau aptarus su kitų opozicinių frakcijų lyderiais.
„Pakalbėjau, paklausiau nuomonės kitų frakcijų seniūnų. Iš kai kurių jau gavau pritarimą, kad jie jungtųsi. Kai kurios frakcijos dar sakė, kad reiktų apsitarti“, – Eltai teigė A. Norkienė, pažymėdama, kad šis klausimas bus aptartas antradienį vyksiančiame opozicinių frakcijų seniūnų posėdyje.
Parlamentarė atkreipia dėmesį, kad Seimo pirmininkei buvo duota laiko apsvarstyti tolimesnį darbą poste. Visgi, pasak politikės, kadangi parlamento vadovė ir toliau nemato kliūčių dirbti, reikia pradėti kalbėti apie nepasitikėjimo inicijavimą.
„Davėme laiko, matome, kaip ir pati Seimo pirmininkė komentuoja. Galvojome susipras, bet girdime, esą čia viskas gerai. Tai, manau, kad tos kalbos irgi padarys įtaką sprendimams. Manau, kad antradienį tikrai susitiksime ir padėsime galutinį tašką toje istorijoje, ar mes teikiame nepasitikėjimą, ar ne“, – sakė „valstiečių“ frakcijos seniūnė.
Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė atkreipė dėmesį, kad nepasitikėjimo parlamento vadove klausimą jau praėjusią savaitę pradėjo kelti Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Politikė patikino šią iniciatyvą palaikanti.
„Su kolegomis diskutuosime, bet aš preliminariai spėju, kad kolegos pritars, nes yra labai pasipiktinę, jog Seimo pirmininkė labai abejingai reagavo į bylą ir savo situaciją, kurioje dabar ji yra atsidūrusi“, – Eltai teigė parlamentarė.
Siūlo trauktis iš Liberalų sąjūdžio pirmininkės posto
Nepasitikėjimo procedūrą paremti yra linkusi ir LSDP frakcija. Visgi, anot socialdemokratų frakcijos seniūnės R. Budbergytės, visų pirma ketinama paraginti V. Čmilytę-Nielsen palikti Liberalų sąjūdžio pirmininkės pareigas.
„Turbūt būtų tikslinga kreiptis į Seimo pirmininkę ir siūlyti jai sustabdyti savo pareigas Liberalų sąjūdyje, tuomet būtų garbingiau galvoti, kad galima toliau eiti Seimo pirmininkės pareigas“, – Eltai teigė R. Budbergytė.
„O jeigu ji atsisakytų tai daryti, tai, ko gero, mes tikrai jungtumėmės prie nepasitikėjimo procedūros“, – pridūrė ji.
Savo ruožtu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis apgailestauja, kad patys valdantieji nenusprendė pasitikrinti pasitikėjimo Seimo pirmininke.
„Buvo tikimasi, kad patys valdantieji tai padarys. Būtų labai aiškiai pademonstravę, kad jų žodžiai, realūs darbai ir vertybės nesiskiria ir greičiausiai būtų patvirtintas naujas Seimo pirmininkės mandatas. Bet jie pasirinko kitą kelią“, – Eltai sakė S. Skvernelis, pripažindamas, kad nepasitikėjimo procedūra turėtų prasmės.
„Jeigu kas nors parodytų tokią iniciatyvą, mes tikrai svarstytume. Bet kol kas nematome, kad kažkas ją rodytų iš politinių partijų“, – pridūrė jis.
Tuo metu „MG Baltic“ byloje taip pat nuteistos Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis skeptiškai vertina šią opozicijoje gimstančią iniciatyvą.
„Tegu tikrina tą pasitikėjimą, yra tokia procedūra parlamente, visi turi galimybę tai daryti ir nėra čia kažkokios problemos. Mes nesvarstėme dar frakcijoje, bet skeptiškai turbūt pažiūrėsime, nes ir patys panašioje situacijoje“, – teigė „darbiečių“ lyderis, kurio tinkamumu dirbti Seimo vicepirmininko pareigose taip pat viešai abejojama.
Apeliaciniam teismui pripažinus dvi parlamentines partijas kaltomis vadinamojoje „MG Baltic“ byloje, opozicijos atstovai praėjusią savaitę prakalbo apie būtinybę stabdyti Seimo darbą, o parlamento vadovei V. Čmilytei-Nielsen įsivertinti, ar vis dar turi Seimo pasitikėjimą. Visgi, valdančiosios daugumos nariai laikosi anksčiau išsakytų pozicijų – apie pokyčius koalicijoje nesvarsto.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Apeliacinis teismas „MG Baltic“ byloje Liberalų sąjūdžiui skyrė 376,6 tūkst. eurų siekiančią baudą, todėl viešoje erdvėje pradėta abejoti, ar partija turės užtektinai resursų sudalyvauti ir ateinančiais metais vykstančiuose rinkimuose.
Apeliacinis teismas praėjusią savaitę pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą Raimondą Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.
Darbo partijos atstovui, Seimo nariui Vytautui Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamantarams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.
Teismas taip pat kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažino ir anksčiau išteisintus juridinius asmenis byloje – „MG Grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Juridiniams asmenims skirtos piniginės baudos. Koncernas „MG Grupė“ jam skirtą 1,1 mln. eurų baudą jau sumokėjo.
Apeliacinio teismo sprendimas gali būti skundžiamas LAT.
