„Prašau įvertinti Seimo nario M. Lingės veiksmų atitikimą imperatyvioms įstatymo nuostatoms, įpareigojančioms viešai skelbti darbotvarkes, bei politikų etikos kodekse įtvirtintiems principams, inter alia, skaidrumui, viešumui, pavyzdingumui, o taip pat nustatyti kieno iniciatyva vyko aukščiau nurodytas viešai nedeklaruotas M. Lingės susitikimas ir ar jo metu nebuvo neleistinai kišamasi į VTEK veiklą“, – teigiama A. Širinskienės kreipimesi į Etikos ir procedūrų komisiją.
Politikė akcentuoja, kad šis tyrimą dėl mįslingo kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT) inicijavusio Seimo nario ir VTEK pirmininko susitikimas vyko „antikorupcijos komisijai nežinant ir jai M. Lingės neįpareigojus tokiam susitikimui“.
M. Lingė: šie pramanai – dūmų uždanga
Savo ruožtu, M. Lingė savo feisbuko paskyroje patikino turįs įrodymų, kad susitikimą inicijavo pats VTEK pirmininkas.
„Tam, kad A. Širinskienė negyventų nuojautose: mano telefone – vienintelis VTEK vadovo skambučio pėdsakas – lapkričio 8 d. nepraėjus valandai po Antikorupcijos komisijos posėdžio, kuriame VTEK pranešė, kad nepradėjo tyrimo dėl galimai neteisėto advokato G. Kaminsko lobizmo. Ir tas skambutis – įeinantis, kas rodo, kad skambino vadovas man, o ne aš jam. Tą patį patvirtintų ir skambučių išklotinė“, – rašo M. Lingė.
„Tą patį, manau, patvirtintų ir VTEK vadovas, jei ponia Širinskienė jo paklaustų. Pokalbio trukmė – vos minutė, per kurią VTEK pirmininkas išreiškė norą susitikti. Susitikome lapkričio 13 d. Seime.“, – teigia konservatorių frakcijos narys.
Pasak politiko, susitikimo metu VTEK pirmininkas pasidalino, kokias sistemines Lobistinės veiklos įstatymo spragas jis mato, kurios varžo komisiją ir neretai lobizmo įstatymą padaro neveiksniu.
M. Lingė teigia manąs, kad A. Širinskienės viešoje erdvėje pradėti kelti klausimai dėl galimo spaudimo VTEK pirmininkui, yra bandymas nukreipti dėmesį nuo tyrimo dėl mįslingo kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT).
„Visi šie pramanai apie spaudimą, nervingos reakcijos – klasikinė dūmų uždanga bandanti nukreipti dėmesį, ir užsipulti nepatogius klausimus keliančius. Tai detalės. Daug rimčiau – gauti atsakymą, kieno privačių interesų tenkinimui buvo pasitelkti Seimo nariai, slapta kreipęsi į Konstitucinė Teismą ir siekę sustabdyti Vyriausybės nutarimo galiojimą, kuriuo į nepatikimų programinės įrangos gamintojų, tiekėjų sąrašą įtrauktos Kinijos įmonės“, – pabrėžė jis.
M. Lingė praėjusią savaitę vykusios Seimo Antikorupcijos komisijos posėdžio metu patvirtino, kad jo ir VTEK vadovo susitikimas įvyko. Visgi, pasak konservatoriaus, šį susitikimą inicijavo VTEK pirmininkas.
ELTA primena, kad mišriai Seimo narių grupei priklausantis P. Gražulis kreipimuisi į KT surinko 35 parlamentarų parašus. Visgi Eltos kalbinti opozicijai priklausantys politikai negalėjo paaiškinti, kaip jų parašai atsirado ant KT iniciatoriams grąžinto projekto.
Nors opozicijoje kilo nepasitenkinimo banga, P. Gražulis savo kaltės sakė nematantis.
Seimo nariai savo kreipimesi į KT nurodė, kad Vyriausybės nutarimo nuostata, susijusi su Kinija, pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, draudžiantį nustatyti konstituciškai nepagrįsta diferencijuotą teisinį reguliavimą. Kreipimesi nurodoma, kas toks reguliavimas nėra pagrįstas ar proporcingas.
Be to, į KT pasikreipusių parlamentarų teigimu, toks nutarimas suteikia Vyriausybei teisę pačiai – nesikonsultuojant su Prezidentūra ar Seimu – priimti sprendimus dėl užsienio politikos krypčių.
Visgi, KT dar rugsėjo 7 dieną pateikė savo išvadą dėl grupės parlamentarų kreipimosi. Nutarta bylos nepradėti ir klausimą grąžinti teikėjams.
„(...) Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų savo pozicijai pagrįsti, todėl jos (...) grąžintas pareiškėjai“, – buvo rašoma išplatintame pranešime.
Seimo Antikorupcijos komisija pradėjo tyrimą dėl mįslingo kreipimosi į KT. Savo ruožtu kreipimosi sulaukė ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), tačiau tyrimo dėl galimai nedeklaruotos lobistinės advokato G. Kaminsko veiklos nepradėjo.
