„Apsikeitėme nuomonėmis dėl mano interviu ir straipsnių. Bendrai apie galimus Lietuvai grėsmingesnius geopolitinius scenarijus, kurie paveiktų ir mūsų geopolitinio saugumo situaciją, jiems išsipildžius. Prezidiumo nariams yra tinkama, priimtina ir suprantama – vienodai matome tą padėtį ir klausimas, kokių veiksmų valstybė ir mūsų partijos toje valstybėje turėtų imtis“, – po partijos prezidiumo posėdžio žurnalistams sakė G. Landsbergis.
„Tai gali ir turi virsti kažkokiais politiniais žingsniais. Tai dabar kreipėmės ir į politikos komitetą, (prašydami – ELTA) pasiūlyti tuos kitus žingsnius“ , – sakė jis.
Visgi, kas konkrečiai galėtų būti įtraukta į planą, G. Landsbergis nenorėjo detalizuoti.
„Specialiai neformulavome prezidiumo nuostatos, konkrečiai tuos žingsnius apibrėžiant, paliekant politikos komitetui apsispręsti, kokie tie žingsniai gali būti. Tai labai platus spektras“, – sakė G. Landsbergis.
Partijos pirmininkas informuoja paprašęs, kad planas būtų parengtas iki šių metų pabaigos.
„Jeigu mes įvertiname grėsmę, sutariame, kad taip pat matome grėsmę – tai ko mums reikia, ką mes toliau, kaip politinė bendruomenė turėtume daryti“, – akcentavo jis.
Diskusijas dėl šalies gynybos inicijavo G. Landsbergis
Pastaruoju metu diskusijas apie šalies nacionalinį saugumą įžiebė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pareiškimai ir raginimai kaip įmanoma greičiau persvarstyti šalies gynybos koncepciją. Išskirtiniame interviu Eltai politikas teigė, kad Lietuvoje vengiama kalbėti apie šaliai iškilusias egzistencines grėsmes. Be to, šalies diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Lietuva neturėtų kliautis vien tik NATO 5-ojo straipsnio teikiamomis saugumo garantijomis.
Vėliau ministras išplatino 10 punktų planą, kaip būtų galima stiprinti Lietuvos saugumą – konservatorius priminė visuotinio šaukimo idėją, ragino skirti daugiau dėmesio investicijoms į gynybos pramonę, svarstyti apie specialų mokestį krašto apsaugos reikmėms.
Visgi, tokie G. Landsbergio pareiškimai sutikti dviprasmiškai. Dalis parlamentarų sutiko, kad Lietuva privalo rengtis galimoms grėsmėms, tačiau stebėjosi, kodėl ministras nesiima atitinkamų veiksmų.
Diskusijas paskatino ir išsiskyrusios G. Landsbergio bei krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pozicijos – pastarasis kolegos perspėjimų nebuvo linkęs sureikšminti ir tvirtino, kad dramatiškų pokyčių Lietuvai aktualioje geopolitinėje erdvėje nėra.
Panašios pozicijos laikėsi ir Prezidentūra – vertindamas G. Landsbergio įspėjimus, šalies vadovas palinkėjo Vyriausybės atstovui „atsisėsti ir nusiraminti“. Taip pat Gitanas Nausėda nurodė, kad politikams nereikėtų svaidytis abejonėmis dėl sąjungininkų ryžto ginti Lietuvą ir aktyvuoti 5-ąjį NATO straipsnį.
„Ką mes tuo norime pasakyti? Kad prezidentas Joe Bidenas, kuris atvyko į Vilnių ir sakė, kad 5-asis straipsnis yra šventas, prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris išsireiškė panašiais žodžiais, ir kancleris Olafas Scholzas, kuris taip pat sakė apie šio 5-ojo straipsnio svarbą ir šventumą, yra melagiai? Ar tiesiog plepiai? Aš manau, kad taip nėra, ir tikrai nesukelkime abejonių NATO kaip organizacija, nes 5-asis straipsnis yra NATO organizacijos šerdis“, – sakė G. Nausėda.
