Valstiečiui suabejojus G. Landsbergio lyderyste – aštrus konservatoriaus kirtis: o koks lyderis yra R. Karbauskis?

Išsiskyrusios užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir prezidento Gitano Nausėdos nuomonės dėl Lietuvos saugumo situacijos vis dar kursto aistras. Skirtingas stovyklas renkasi ir patys politikai – pasak jų, Rusijos grėsmę suvokti mes turime, tačiau konservatorių lyderio pareiškimuose dalis įžvelgia net Kremliui esą labai naudingų elementų.

Gabrielius Landsbergis.<br>D.Labučio (ELTA) nuotr.
Gabrielius Landsbergis.<br>D.Labučio (ELTA) nuotr.
Gabrielius Landsbergis<br>T.Bauro nuotr.
Gabrielius Landsbergis<br>T.Bauro nuotr.
Kęstutis Masiulis<br>T.Bauro nuotr.
Kęstutis Masiulis<br>T.Bauro nuotr.
Dainius Gaižauskas.<br>M. Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Dainius Gaižauskas.<br>M. Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 Giedrimas Jeglinskas<br>T.Bauro nuotr.
 Giedrimas Jeglinskas<br>T.Bauro nuotr.
G. Landsbergis<br>Ž. Gedvilos (ELTA) nuotr.
G. Landsbergis<br>Ž. Gedvilos (ELTA) nuotr.
Gabrielius Landsbergis.<br>A. Ufarto (ELTA) nuotr.
Gabrielius Landsbergis.<br>A. Ufarto (ELTA) nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Dec 3, 2023, 2:28 PM

Apie šalies saugumą, Lietuvos užsienio politiką ir kitas politines aktualijas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ diskutavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys Kęstutis Masiulis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Dainius Gaižauskas bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas į prezidentus, buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas.

Pripažįsta, kad kova su prezidentu vyksta

Jau kurį laiką viešojoje erdvėje stebimas užsienio reikalų ministro, konservatorių lyderio G.Landsbergio ir prezidento G.Nausėdos nuomonių išsiskyrimas dėl Lietuvos saugumo klausimų ir NATO paramos.

G.Landsbergis įsitikinęs, kad šiuo metu esame arčiausiai karo, tad tik laiko klausimas, kada Rusija nusitaikys ir į mus. Savo ruožtu šalies vadovas ragina šį „prisėsti ir nurimti“, neabejoti Lietuvos sąjungininkais.

Paklaustas, kaip į tokius pareiškimus reaguoti jau sunerimti spėjusiai visuomenei, konservatorius K.Masiulis svarstė, kad tame mato ir teigiamą pusę – apie saugumą bent jau diskutuojama.

„Gal neblogai, nes tai yra svarbiausia tema. Būtų gerai, kad tos žinutės būtų labiau apderintos“, – kalbėjo K.Masiulis.

Paklaustas, ko reikia, kad tos žinios visgi būtų suderintos, konservatorius pažymėjo, kad greičiausiai tarp valstybės vadovų ir lyderių tiesiog yra per mažai bendraujama.

„Visą kadenciją prezidentas nemėgo mūsų, o mes tada nebemėgome jo. Esant pirmai progai, prezidentas kritikuoja mus netgi už tuos dalykus, kurie jam nepavaldūs. Tai mes irgi atitinkamai atsilyginame.

Manyčiau, kad Lietuvai tai nenaudinga. Lietuvai naudinga, kad pirmieji asmenys, elitas, turėtų kiek galima vieningesnį požiūrį“, – aiškino parlamentaras.

Jis teigė pats bandantis suprasti G.Landsbergio retoriką, bet esą akivaizdu, kad grėsmė Lietuvai yra didelė.

„Jis nori pasakyti, kad mūsų saugumas, matyt, pradėjo silpnėti, nes Ukrainoje mato situaciją, ir, matyt, ilgalaikio galimo karo situaciją arba Ukrainos privertimą eiti į taiką, kurioje ji praranda teritoriją.

Mums tai pavojinga tuo, kad stipri jėga, Rusija, gali primesti savo žaidimo taisykles, ir Vakarai turi nepakankamai jėgų, galios ir net noro tam atsispirti. Tada galime mes ir klausti, ar mus gintų. Ir mano atsakymas – neturėtų kur dingti“, – kalbėjo K.Masiulis.

G.Jeglinskas savo ruožtu pabrėžė, kad šiandien neturėtume turėti jokių abejonių NATO pasirengimu ir pasiryžimu ginti „kiekvieną centimetrą ir kiekvieną colį“, ką Aljansas kartoja jau nuo pat karo Ukrainoje pradžios.

„5 straipsnis galioja visiems. Mes esame po NATO ne tik konvencinių pajėgumų skėčiu, bet esame ir po branduoliniu skėčiu. Tai nepamirškime, kad tai yra galingiausias pasaulyje Aljansas, ir tai ne tik retorika – šalys labai gerai stebi.

Mes turime ne tik patikinimus iš NATO, bet turime JAV pajėgas čia, turime Vokietijos pajėgas čia, turime NATO priešakines pajėgas čia, ir esame vis labiau integruoti su Aljansu.

Labai gaila, kad abu lyderiai nesusišneka – aš manau, kad čia reikia žiūrėti į abi puses. Lyderio vaidmuo, kaip prezidento, yra būtent ištiesti ranką, kalbėtis – to nepadarė nuo pat pradžių. Dėl Gabrieliaus veiksmų irgi galbūt yra priešrinkiminis ėjimas, bet tai yra tikrai neatsakinga ir iš principo žalinga“, – vertino G.Jeglinskas.

Suabejojo lyderyste

Paprašytas patikslinti, kodėl užsienio reikalų ministras kalba būtent taip, buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas svarstė, kad tai galimai yra ir tam tikra rinkiminė strategija.

„Manyčiau, ateina rinkimai – tikiu, kad išeis ta partijos priešrinkiminė programa „Ginti ir apginti“, ar koks ten šūkis. Vėlgi, jis yra baime persmelktas, kad žiūrėkite, turime bijoti ir tada susitelksime. Aš sakyčiau, reikia priešingai – turime jausti optimizmą, jausti, ką mes čia turime, ir eiti pirmyn su labai aiškia vizija“, – įstikinęs G.Jeglinskas.

Tuo metu LVŽS narys, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys D.Gaižauskas apskritai teigė G.Landsbergio lyderiu nelaikantis, o jo žodžiai esą naudingi tik pačiai Rusijai.

Valstiečių taryba neseniai priėmė ir nutarimą, kuriame teigia, kad G.Landsbergio pasisakymus vertina kaip nebrandžius, keliančius grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir net atkartojančius Rusijos propagandą.

„Kai jūs kalbate, kad du lyderiai nesusišneka, tai šiaip lyderiai susišneka, tik aš abejoju, ar Gabrielius priklauso lyderių sąvokai. Jis ne lyderis.

Esmė ta, kad jis pabėrė kažkokias abejones, kvestionavo visus veiksmus arba tą kryptį, kuria sutarė eiti visos politinės partijos, kas liečia mūsų gynybą, bet tie pareiškimai būtent dabar, kad skleidė abejonę 5-uoju straipsniu, kad Rusija mus puls ir mes turime ruoštis karui, lygiai tą patį pasakė mūsų kariuomenės vadas – jis pasakė, kad visi tie, kurie dabar kelia paniką, kelia abejones NATO kaip garanto arba 5 straipsnio panaudojimu, dirba Rusijai arba duoda naudą tik tiems, kurie mums yra agresoriai.

Tai akivaizdžiai netgi kariuomenės vadas įvardijo būtent Gabrieliaus dabartinius veiksmus ir pasisakymus kaip keliančius žalą mūsų valstybei ir keliančius grėsmę, o mums didžiausią grėsmę kelia Rusija – tai akivaizdu“, – dėstė D.Gaižauskas.

Tokiems Seimo nario pareiškimams netrukus atsaką davė ir konservatorius K.Masiulis.

„Matot, į nusišnekėjimus nereikia kreipti dėmesio. (...) Aš dėsčiau lyderystę, tegul D.Gaižauskas pasako apibrėžimą, kas yra lyderis. (...) Tada aš sakysiu, kad Ramūnas Karbauskis joks lyderis – sėdi kažkur miške užsidaręs, milijonus kepa – koks lyderis? Ir galvoja, kaip čia pasidaryti piarą, kepant dronus“, – vertino jis.

Savo ruožtu politines rietenas iš šono stebintis G.Jeglinskas svarstė, kad Lietuvos užsienio politika jam šiandien atrodo „chaotiška ir bekryptė“.

„Aš manau – absoliučiai. Ji eina į vieną galą, į kitą galą, tiek dėl Taivano-Kinijos, tiek bendrai. Yra Vokietijos Maršalo fondo tyrimai, kad esame trečia nuo galo pagal patikimumą sąjungininkė, nes jų yra toks matymas, kad taip, mes garsiai kalbame, esame patrauklūs žurnalistams, bet ko nori žurnalistai? Jie nori antraščių.

O realiai užsienio politika turi būti pagrįsta nacionaliniais interesais. Kol kas aš to nematau“, – kalbėjo buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas.

Visą pokalbį su K.Masiuliu, G.Jeglinsku ir D.Gaižausku žiūrėkite sekmadienį 16:30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.