Visgi, ekspertai pabrėžia, kad prieš Lietuvos interesus veikiančių asmenų problema šalyje – gerokai didesnė, o jos tikrasis mastas iki galo neaiškus.
Atvejai – vienas po kito
Vidaus reikalų ministerija (VRM) kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą su prašymu patikrinti 761 užsienietį, kuriam per pastaruosius 30 metų išimties tvarka buvo suteikta Lietuvos pilietybė.
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kad pastaruoju metu vienas po kito sekę atvejai privertė detaliau pažiūrėti, ar išimties tvarka Lietuvos pilietybę gavę asmenys nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams.
E.Gudzinskaitė nurodė, kad ledo šokėja Margarita Drobiazko pilietybės jau neteko, o dėl verslininko Jurijaus Kudimovo ir balerinos Ilzės Liepos yra kreiptasi į Pilietybės reikalų komisiją, kuri pateiks savo siūlymą prezidentui dėl pilietybės atėmimo. Galutinį žodį tars prezidentas.
„Matome tris atvejus vieną po kito, kai žmonės, kažkada išimties tvarka gavę pilietybę, pasirodo, pasikeitė, todėl buvo priimti sprendimai patikrinti visus – visą sąrašą. Kadangi tai nėra tokia didelė imtis, tai įmanoma padaryti“, – paaiškino departamento direktorė.
E.Gudzinskaitė priminė, kad pavasarį buvo pakeistas Pilietybės įstatymas, numatant dar vieną pagrindą netekti pilietybės, gautos išimties tvarka.
Išimties tvarka įgytos Lietuvos pilietybės asmuo gali netekti, jeigu jis savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių, jų sąjungininkų saugumo interesams.
„Jeigu nustatoma, kad išimties tvarka pilietybę gavę asmenys arba kelia grėsmę Lietuvos saugumui, arba viešai reiškia palaikymą valstybei, kuri kelia grėsmę Lietuvos ar kitų šalių saugumui, tai atsirado pagrindas tokiais atvejais kreiptis į prezidentą dėl pilietybės netekimo.
Grėsmę valstybės saugumui vertina VSD, dėl to ir buvo kreiptasi į jį, prašant įvertinti, ar kurie nors žmonės šiame sąraše kelia grėsmę valstybės saugumui“, – nurodė ji.
Migracijos departamento direktorė neslepia, kad patikrinti visus 800 žmonių užtruks nemažai laiko.
„Tai sudėtingas darbas. Mūsų partneriai yra apkrauti darbais, tai, įtariu, kad toks nuodugnus tikrinimas gali užtrukti ne vieną mėnesį“, – teigė ji.
Tiesa, pačiam Migracijos departamento krūviui ši patikra atsiliepti neturėtų.
„Kadangi Migracijos departamentas tai inicijuoja, tuomet, jeigu gausime VSD išvadas, kad šie asmenys kelia grėsmę, inicijuosime pilietybės netekimo procedūras.
Visgi, klausimas, kiek iš tiesų tų konstatuotų atvejų bus. Realiai kaip Departamentui tai nebus didelis darbo krūvis, nes kalbame tik apie 800 asmenų, iš kurių dauguma turbūt vis tiek bus tvarkingi piliečiai, nekeliantys grėsmės“, – svarstė E.Gudzinskaitė.
Didžiulė problema
Tuo metu Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis pastebėjo, kad VSD darbuotojai turės atsitraukti nuo svarbiausių darbų vien dėl neatsakingos kai kurių politikų veiklos.
„Eilinį kartą VSD turi taisyti politikų klaidas, kurie į kairę ir į dešinę dalino mūsų valstybės pilietybę, net neišsiaiškindami, kas tai per žmonės. O juos patikrinti būtų gerai.
Aišku, tai yra papildomas krūvis VSD ir atitraukimas nuo svarbesnių, esminių dalykų, kuriuos turi daryti VSD, bet jeigu yra kažkokia grėsmė – be abejo, geriau patikrinti, negu į viską užmerkti akis“, – pabrėžė D.Antanaitis.
Ekspertas svarstė, kad VSD tikrinamų užsieniečių ratas galėtų būti ir platesnis, jeigu tik yra grėsmė.
„Jeigu yra pavojus, tai resursų nereikia taupyti – reikia mesti visas jėgas tam, kad identifikuotume grėsmes ir jas neutralizuotume.
Jeigu iš tiesų yra pavojus, tai kalbėti apie tai, kad neturime pinigų, finansavimo ar žmonių yra kvaila. Turime dėti visas pastangas, visus resursus, visą finansavimą tam, kad būtų panaikintas bet koks, net ir menkiausias pavojus mūsų valstybingumui“, – pabrėžė D.Antanaitis.
Tuo metu asmenų, veikiančių prieš Lietuvos interesus, problema, D.Antanaičio manymu, Lietuvoje yra tikrai didelė.
„Manau, kad mastas yra didelis, jei net VSD direktorius viešai pasakė, jog Baltarusijos žvalgyba Lietuvoje ypatingai stipriai suaktyvėjo. Be to, ir baltarusių kiekiai yra milžiniški – jie bėga į Lietuvą ne dėl to, kad jie myli mus, o dėl to, kad jiems čia patogiau gyventi.
Nereikia pamiršti ir galimų kolaborantų tarp mūsų pačių – kai Ukrainoje prasidėjo pilno masto karas, net mūsų didžiausioje turgavietėje – Gariūnuose – kai kurie prekeiviai atvirai sakydavo, kad „va, pagaliau mūsiškiai ateina, tuoj ateis ir padarys tvarką“.
Be abejo, tai yra problema. Jau pasiektas kritinis rusakalbių, nelojalių Lietuvai asmenų lygis. Kalbame, kad yra vien 60 tūkst. baltarusių čia, Lietuvoje – tai yra tiek, kiek mes žinome, o kiek dar nežinome?“ – klausė jis.
D.Antanaitis svarstė, kad VSD atliekama patikra greičiausiai neapsiriboja vien viešai prieinama informacija paieškos sistemoje.
Kaip atrodys patikra – nenurodo
Tačiau kaip iš tiesų atrodys šių išimties tvarka Lietuvos pilietybę gavusių asmenų patikra, ir patys VSD atstovai nedetalizavo.
„Kaip jau esame skelbę, VSD yra gavęs iš VRM informaciją apie 761 asmenį, kurį įstatyme numatytais pagrindais prašoma įvertinti dėl jų keliamos grėsmės nacionalinio saugumo interesams.
Įstatyme numatyta tvarka VSD išvados bus pateiktos Migracijos departamentui. Adresatas pagal kompetenciją sprendžia dėl gautos informacijos panaudojimo ir sprendimų priėmimo.
Atsižvelgiant į tai, kad sąrašas yra didelis, nemažai jame esančių asmenų gyvena užsienyje, procesas yra imlus laikui“, – į detales nesileido VSD.
