Savivaldybių kultūros indekso tyrimo duomenimis, didžiausią išlaidų sumą kultūros paslaugoms skyrė Neringa. Ji siekė 900 eurų vienam gyventojui, o mažiausiai – Vilnius – 27,87 eurus. Neringa pirmavo ir pagal išlaidas kultūrai savivaldybės biudžete, kurios sudarė apie 20 proc., o Vilniuje ši dalis nesiekė nė 2 proc.
Tyrėja K. Mažeikaitė pastebi, kad tik 28 savivaldybės skyrė profesionaliems menininkams finansavimą (premijas, stipendijas ar pan.). Jų skirta suma siekė daugiau kaip 300 tūkst. eurų ir varijavo nuo 500 eurų Radviliškio rajono savivaldybėje iki 21 menininkui skirtų daugiau kaip 85 tūkst. eurų Klaipėdoje.
Bendrame kultūros finansavimo subindekse, kaip ir 2021 m., išskiria Neringa, toliau rikiuojasi Zarasai ir Vilnius. O reitingo apačioje – Akmenės rajonas ir Alytus, kuriuose silpnos abi finansavimo grandys: tiek savivaldybės biudžeto, tiek organizacijų ir kūrėjų pritraukiamas Lietuvos kultūros tarybos finansavimas.
Praėjusiais metais finansavimas kultūrai išaugo 44 mln. eurų ir iš viso siekė apie 235 mln. Kultūros organizacijos taip pat gavo apie 20,5 mln. eurų iš Lietuvos kultūros tarybos.
Neringa išlieka ir kultūros organizacijų lydere
Kaip ir 2021 m. tyrime, pagal kultūros organizacijų skaičių pirmąją vietą užėmė Neringa, toliau rikiuojasi Ignalinos rajonas ir Vilnius. Ignalinos rajonas išsiskyrė kultūros centrų skaičiumi, o Vilniuje registruota beveik 49 proc. kultūros įmonių.
Reitingo apačioje – Alytaus, Panevėžio, Visagino miestai. Juose perskaičiavus 1 tūkst. gyventojų tenkančią kultūros infrastruktūros dalį, gaunama pasiūla mažesnė nei kitose savivaldybėse.
Situacija nepakito: profesionaliojo meno kūrėjai – didžiuosiuose miestuose, mėgėjai – regionuose
Praėjusiais metais, palyginus su 2021 m., išaugo profesionaliojo meno kūrėjų skaičius ir dabar jis siekia daugiau nei 11 tūkst. Kaip ir 2021-aisiais, jie daugiausiai gyveno Vilniuje ir šis skaičius siekė 58 proc. Kaune tokių menininkų buvo 3,8 karto mažiau nei sostinėje, Klaipėdoje – 10,5 karto, o Alytuje net 164 karto mažiau.
Meno mėgėjų situacija – kitokia. K. Mažeikaitė išskyrė Panevėžio rajono savivaldybę, kuriai teko daugiau kaip 5 kolektyvai 1 tūkst. gyventojų, toliau rikiavosi Kelmės rajonas ir Birštonas. O mažiausiai meno mėgėjų kolektyvų būrėsi didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Šiauliuose ir Kaune.
Tyrėja K. Mažeikaitė apibendrino, kad meno kūrėjų situacija nuo 2021 m. nepakito. Pirmoje vietoje pagal kūrėjų skaičių išliko Panevėžio rajono savivaldybė, turinti daug meno mėgėjų kolektyvų, antroje vietoje išliko Vilnius, trečioje – Neringa. Mažiausiai tiek profesionaliojo meno, tiek mėgėjų meno kūrėjų 1 tūkst. gyventojų ir toliau teko Alytui. Ji nuo lyderiaujančių savivaldybių atsiliko beveik 13 kartų.
Pagal kultūros makroekonomikos rodiklius ir toliau dominavo sostinė
Praėjusiais metais Lietuvoje kultūros įmonių ir jų padalinių apyvarta siekė apie 6,1 mlrd. eurų ir tai sudarė apie 3,9 proc. šalyje. Bendra kultūros sektoriaus sukurta pridėtinė vertė padidėjo 0,5 mlrd. ir pasiekė 2,5 mlrd. eurų.
K. Mažeikaitė apibendrino, kad pagal kultūros makroekonomikos rodiklius ir toliau pirmavo Vilnius, sukūręs daugiausiai pridėtinės vertės naujosiose kūrybinių industrijų veiklose, toliau – Druskininkai ir Kaunas. Padvigubėjo Druskininkų pridėtinės vertės suma tarp tradicines kultūrines veiklas vykdančių įmonių ir siekė 1000 eurų vienam gyventojui.
O reitingo apačioje kaip ir pernai – Kazlų Rūda ir Pagėgiai.
Labiausiai į kultūrines veiklas įsitraukia Birštono gyventojai
Vilniaus universiteto (VU) mokslininkė K. Mažeikaitė atkreipė dėmesį, kad labai svarbu vertinti ir gyventojų įsitraukimą į kultūrines veiklas. Palyginus su ankstesniais metais, nuo 10 iki 27 proc. Lietuvos gyventojų sutiko, kad yra kūrybingi, todėl šis skaičius paaugo.
Tyrėja minėjo, kad labiausiai kultūros paslaugų prieinamumu patenkinti Alytaus gyventojai, o mažiausiai – Klaipėdos ir Kauno. Nors 2022 m. Kaunas buvo Europos kultūros sostinė, bet miesto gyventojų vertinimas, lyginant su ankstesniais metais, suprastėjo.
K. Mažeikaitės teigimu, daugiausiai kultūroje dalyvavo Birštono, Lazdijų rajono ir Neringos gyventojai, o mažiausiai – Mažeikių, Šiaulių rajonų ir Panevėžio.
Geriausia kultūros paveldo situacija išliko Pakruojyje, blogiausia – Visagine
Analizuodama duomenis K. Mažeikaitė pastebėjo, kad net ir palyginti stabilioje paveldo grupėje galima atrasti pokyčių.
Geriausia kultūros paveldo situacija, tenkanti vienam gyventojui, buvo Pakruojo, Molėtų, Zarasų rajonų, Neringos savivaldybėse. Reitingo apačioje esantis Visaginas, palyginti su kitų savivaldybių gyventojais, „nukentėjo“ dėl menkesnės kultūros paveldo aplinkos.
ELTA primena, kad praėjusį penktadienį buvo pristatytas savivaldybių kultūros indeksas 2022 m. Nors šiame tyrime nei viena savivaldybė nesurinko maksimalaus balo, bet ir toliau lyderiais išliko Neringa, Vilnius, Zarasai, Druskininkai. Į 5-ą iš 7-os pozicijos pakilo Birštonas. Anykščiai iš 5-os nusileido į 6-ą.
K. Mažeikaitės teigimu, vienu ryškiausių pokyčių išsiskyrė Molėtai, kurie pakilo iš 18 pozicijos į 7-ąją. Varėna iš 10-os pozicijos pakilo į 8-ą. Kaunas pateko į dešimtuką ir jam teko 9 vieta. O dešimtoje vietoje – Širvintos, kurios nukrito iš 6-os pozicijos. Reitingo apačioje išliko Šiauliai, Alytus ir Visaginas.
2022 m. „Savivaldybių kultūros indekse“ išanalizuotos visos 60 savivaldybių, jose esanti kultūros situacija palyginta su situacija 2021-aisiais metais. Tyrimas atliktas peržiūrėjus visus Lietuvoje parengtus kultūros politikos dokumentus ir iš jų išsirinkus 12 duomenų šaltinių. Ši analizė leido išskirti 40 rodiklių, sugrupuotų į 7 subindeksus. Juose analizuojamos kultūros organizacijos, kūrėjų skaičiai, kultūros makroekonomika, finansavimas kultūrai, dalyvavimas kultūroje ir socialinis kapitalas, kultūros paveldas, pateikiama pokyčių grupė.
