Tikintis valdančiosios koalicijos maištininkais pramintų Laisvės partijos atstovų palaikymo balsų, pastarieji sulaukė įvairių nuolaidų, tačiau vieno neišgirdo – reikiamo koalicijos partnerių palaikymo Civilinės sąjungos įteisinimui.
Pagrasinę, kad koalicijos partneriams neįgyvendinus savo įsipareigojimo Laisvės partijai, patys „laisviečiai“ peržiūrės savo įsipareigojimus koalicijai, „laisviečiai“ biudžeto projektą vis dėlto palaikė. Kas pakeitė sprendimą? Ir kas bus tie klausimai, kuriais valdantieji galėtų sulaukti keršto?
Aiškus įspėjimas
Jau kurį laiką tarpusavyje „daužomų lėkščių“ klijuoti valdančiosios koalicijos atstovai pirmą kartą susirinko lapkričio 20 dieną.
Vos trečią kartą visos kadencijos metu Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kabinete susirinkusi koalicinė taryba tarėsi dėl valstybės biudžeto ir Civilinės sąjungos.
Po susitikimo Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė teigė iš koalicijos partnerių išgirdusi pažadą, kad tiek konservatoriai, tiek liberalai kalbėsis su savo frakcijų nariais ir bandys ieškoti papildomos paramos šiam klausimui.
„Laisviečių“ lyderė nurodė, kad koalicijoje yra 20 „sūnų paklydėlių“, kuriuos valdančiosios koalicijos lyderiai dar galėtų perkalbėti ir įtikinti palaikyti įstatymo projektą.
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė tąkart kalbėjo taip pat esanti suinteresuota, kad Civilinės sąjungos įstatymas būtų priimtas, ir nurodė turinti vilties, kad valdantieji dar ras palaikymo balsų ir tarp opozicijos parlamentarų, ir įstatymas bus priimtas dar šiame Seime.
Tiesa, Liberalų sąjūdžio pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen, paklausta, ar ieškos papildomų balsų Civilinės sąjungos įstatymo projektui, nurodė, kad frakcija gali atnešti 8–9 balsus „už“ ir nė vieno daugiau.
Šis susitikimas ir išgirstas pažadas aistras valdančiojoje koalicijoje, atrodė, kuriam laikui prigesino – iki kito karto.
Lygiai po dviejų savaičių, gruodžio 4 dieną, valdantieji pasišnekėjo dar kartą. Šį kartą A.Armonaitė konstatavo, kad balsai, kuriuos sutelkė konservatoriai ir liberalai, nėra pakankami įstatymo priėmimui.
Biudžeto priėmimo išvakarėse ministrė įspėjo, kad koalicijos sutarties punktas 5.2, nurodantis, kad koalicijos partneriai dės maksimalias pastangas telkiant paramą šio klausimo priėmimui, lieka neįgyvendintas, todėl ir Laisvės partija vertins savo įsipareigojimus koalicijos partneriams.
Tąkart nei A.Armonaitė, nei Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas neatskleidė, ar palaikys biudžeto projektą – esą sprendimą priims tik antradienio rytą, prieš pat balsavimą.
Visgi, antradienio rytą A.Armonaitė pranešė, kad Laisvės frakcija vieningai balsuos „už“ biudžetą, tačiau, paprašiusi to nelaikyti šantažu, dar kartą pakartojo, kad „laisviečiai“ peržiūrės savo įsipareigojimus.
A.Armonaitė teigė, kad, nenorint sudeginti Civilinės sąjungos projekto, kai liko tik paskutinis balsavimas, antradienį į Seimo darbotvarkę šis klausimas nebus traukiamas, tačiau tuo pačiu ministrė pažadėjo, kad „projektas į priėmimo stadiją grįš bet kurią akimirką, jeigu tik matysime realią galimybę, kad jis gali būti priimtas, o ne sudegintas pykčio liepsnose.“
E.Gentvilas: Laisvės partija dar imsis kokių nors žingsnių
Koalicinės tarybos pasitarimuose dalyvavęs Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kad nors nei konservatoriai, nei liberalai nepažadėjo „laisviečiams“ nieko daugiau, nei buvo kalbėta anksčiau, pats susitikimas praėjo linksmai ir be jokios įtampos – iki A.Armonaitės pareiškimo.
Tiesa, net ir A.Armonaitės įspėjimas dėl įsipareigojimų peržiūrėjimo, liberalo teigimu, naujų įtampų valdantiesiems nesukėlė – esą visi ir tikėjosi, kad Laisvės partija dar bandys reikštis „ne pačiu konstruktyviausiu būdu“.
E.Gentvilas neslėpė jautęs tam tikrą nerimą, kad A.Armonaitės įvardytas „įsipareigojimų peržiūrėjimas“ gali reikšti tai, kad dalis „laisviečių“ nepalaikys biudžeto projekto.
„Tokio pamąstymo buvo, kad vėl gali atsirasti vienas ar du kaip nors kitaip pabalsuojantys, ir tai galėtų lemti (biudžeto nepriėmimą, – aut.past.).
Tačiau kadangi vakare buvo draugiškas pokalbis, tai aš situaciją traktuoju taip, kad jie šį pranešimą transliavo savo rėmėjams – ne kaip šantažą ar gąsdinimą mums, bet kaip informaciją savo rėmėjams, kad „nusiraminkite, mes darome viską, tik va partneriai ne viską daro“, – spėjo liberalas.
Visgi, E.Gentvilas neatmeta, kad šis „laisviečių“ įspėjimas gali virsti realybe.
„Svarbiausias dalykas, kad biudžetas dabar primtas, o ateitis parodys. Sutinku ir suprantu, kad jie gali dar atrasti klausimų, kurie būtų svarbūs ir, kaip sakoma, smulkiai pakerštautų, bet, man atrodo, kad tai nebus nei solidu, nei rezultatyvu. Bet tegul jie patys sprendžia“, – kalbėjo jis.
Parlamentaras svarstė, kad vienu iš „keršto“ klausimų gali tapti prieš kurį laiką nutekintuose Laisvės partijos „slaptuosiuose protokoluose“ įvardytas sumanymas nepalaikyti Gabrieliaus Landsbergio kandidatūros į eurokomisaro poziciją, jeigu tokia kandidatūra bus teikiama.
Tokių ir panašių klausimų, E.Gentvilo manymu, gali būti ir daugiau.
„Laisvės partija mato, kad jų rinkėjai yra jais nepatenkinti, todėl jie turi vaidinti kažkokį spektaklį prieš savo rinkėjus. Ar tai konstruktyvu valstybės požiūriu? Man atrodo, kad ne visada.
Jie dar darys kažkokių žingsnių. Kokius darys – neklausinėkite manęs, aš nenoriu spėlioti“, – sakė jis.
Kaip rinkėjų kritikos pavyzdį E.Gentvilas įvardijo režisieriaus Romo Zabarausko viešą kritiką Laisvės partijai po A.Armonaitės pareiškimo, kad balsų Civilinei sąjungai rasti nepavyksta.
„Laisvės partija tapo politiniu pastumdėliu, taip pažemindama ir savo (buvusius) rinkėjus, ko tikrai niekad negalėsiu atleisti“, – feisbuke rašė R.Zabarauskas.
E.Gentvilas pastebėjo, kad dėl Laisvės partijos nesėkmių kalti lieka kiti, o patys „laisviečiai kaltės neprisiima – net kai jiems baksteli ir jų rinkėjai.
„Aš galėčiau ir daugiau bakstelėti. Ar normaliai ir rezultatui padedančiai atrodė picos siuntimas prezidentui? Ar normaliai atrodė šokiai su aukštakulniais ir suknelėmis? Manau, kad tai neprisidėjo prie rezultato pasiekimo. Bet tiek to – nenoriu analizuoti jų galimų klaidų“, – apie „laisviečio“ Tomo Vytauto Raskevičiaus sprendimus kalbėjo E.Gentvilas.
Nepaisant viso to, liberalas tiki, kad galimybių langas Civilinei sąjungai dar gali atsiverti ir šios kadencijos Seime.
„Tikiu, kad gali būti, bet tai tikrai sudėtinga, nes Seimo sudėtis tuo yra klausimu tokia, kokia yra“, – pabrėžė jis.
Nors Seimo sudėtis – ypač opozicijos pusėje – iš dalies po truputį gali kisti, E.Gentvilas nemato, kad tai padėtų projekto priėmimui.
„Seimo sudėtis konfigūruojasi savaime – V.Gapšys įkalintas, P.Gražulis ant visokių ribų ir ašmenų vaikšto, bet tai nelabai ką keičia – juk reikia 71 balso „už“. Todėl jeigu konfigūracija keičiasi tarp tų, kurie nebalsavo ir nebalsuotų, tai tas nelabai ką nors keičia“, – pripažino jis.
V.Mitalas: gali būti peržiūrėti įvairiausi įsipareigojimai
Savo ruožtu Seimo Laisvės frakcijos seniūnas V.Mitalas tikino, kad tokių priekaištų kupinų rinkėjų komentarų dėl partnerystės neįteisinimo, koks buvo išsakytas R.Zabarausko, Laisvės partija iš esmės nesulaukia.
„Manau, kad čia tokia emocinga ir šiek tiek nenuosekli to režisieriaus reakcija. Aš jos labai nesureikšminu ir daug komentuoti nenorėčiau“, – portalui lrytas.lt sakė V.Mitalas.
Tuo pačiu „laisvietis“ pabrėžė, kad ir pats Civilinės sąjungos projektas tikrai nėra palaidotas.
„Jis priklauso nuo to, kaip koalicijos partneriams pasiseks įveikti vidinę homofobiją, esančią jų partijose. Mūsų darbas, misija ir įsipareigojimas siekti žmogaus teisių apgynimo niekur nedingsta“, – patikino jis.
Paklaustas, ar „laisviečiai“ iš tiesų svarstė nepalaikyti biudžeto projekto, nesulaukę reikiamo palaikymo Civilinei sąjungai, V.Mitalas teigė, kad Laisvės partija „už“ biudžetą balsavo ne dėl to, kad jis yra koalicinis, bet dėl to, kad jo turinys yra logiškas ir jame užkoduoti Laisvės partijos laimėjimai.
Tuo metu kas galėtų būti tie Laisvės partijos įsipareigojimai koalicijos partneriams, kurie galėtų būti peržiūrėti, V.Mitalas nedetalizavo: „Įvairiausi“.
„Dabar negaliu apie ateitį papasakoti – tai yra politinės taktikos dalykai“, – teigė jis.
V.Mitalas tuo pačiu patikino, kad Laisvės partija dar turi konkretų planą ir dėl Civilinės sąjungos.
„Turime daug planų, įskaitant ir šioje srityje – būtent dėl to rankų ir nenuleidžiame“, – nurodė „laisvietis“.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė: būtų gerai žinoti, kur yra tos raudonos linijos
Koalicinės tarybos pasitarimuose taip pat dalyvavusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė negalinti sutikti su „laisviečių“ priekaištais, jog koalicijos partneriai nedėjo pastangų renkant palaikymo balsus.
„Tiek, kiek priklauso nuo manęs, tai aš nuolat dalyvauju pokalbiuose su frakcijos nariais: vieni yra kategoriški, kiti – dvejojantys, tai nesutikčiau su tokiais apibendrinimais, kad nebuvo dėta pastangų. Tikrai ne vieną kartą ir į ne vieną balsavimą reikėjo sudėti daugiau negu maksimalių pastangų“, – portalui lrytas.lt pabrėžė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Tuo metu A.Armonaitės įspėjimų apie Laisvės partijos įsipareigojimų peržiūrėjimą R.Morkūnaitė-Mikulėnienė nesiėmė vertinti.
„Kolegos, matyt, kažkokias raudonas linijas sau nusibrėžė ir jų laikysis. Gal tik būtų gerai žinoti, kur tos raudonos linijos yra.
Kiekviena politinė jėga turi savo matymą, tik aš viliuosi, kad tas matymas susibendravardiklina ties valstybei svarbiausiais – gynybos ar biudžeto papildymo klausimais. Bet, suprantant skirtumus, būtų naivu visada tikėtis bendro sutarimo“, – kalbėjo konservatorė.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė nurodė, kad „laisviečiai“ jokių papildomų pažadų iš konservatorių nesulaukė – koalicijos partneriai šiuo klausimu ir toliau diskutuos, kaip tą darė ir trejus metus iki šiol.
„Mūsų įsipareigojimas yra tęsti pokalbius su savo frakcijos nariais. Lygiai taip pat koalicijos partneriams yra žinoma, kad šio klausimo mūsų partijos programoje nėra, ir kad koalicinėje sutartyje kalbėjome, jog turime skirtimų, bet dėsime maksimalias pastangas palaikymo ieškant visame Seime“, – pabrėžė ji.
