Šeštadienį posėdžiavusi socialdemokratų taryba ilgai laukto atsakymo nepateikė – partija žada dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose apsispręsti tik kitų metų vasario pradžioje, o pati V.Blinkevičiūtė trypčioja vietoje, akivaizdžiai vengdama lįsti į prezidentinį ringą.
Vilniaus politikos analizės instituto analitikas Matas Baltrukevičius įsitikinęs, kad V.Blinkevičiūtė trims šiuo metu ryškiausiems kandidatams taptų rimta priešininke. Kaip rodo naujausi „Vilmorus“ reitingai, ją šiuo metu palankiai vertina kas antras šalies gyventojas. V.Blinkevičiūtę lenkia tik G.Nausėda.
„Aš nevisiškai sutikčiau su tuo, kad mes turime trikampį, nes tą trikampį V.Blinkevičiūtė nesunkiai galėtų paversti keturkampiu. Tada jau prezidentui reikėtų ieškoti dar kažkokių akcentų, kuriais būtų galima pagąsdinti rinkėjus dėl V.Blinkevičiūtės“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo M.Baltrukevičius.
Nors sprendimą dėl dalyvavimo rinkimuose žadėjo dar gruodį, socialdemokratai pakeitė savo strategiją ir dabar jau sako, kad jis bus priimtas vasario 3 dieną. Priežasčių, kodėl terminai pasikeitė, socialdemokratai neatskleidžia, aiškina, esą nori palaikyti intrigą.
Analitikas mano, kad tai susiję su teisėsaugos pareikštais įtarimais Jonavos merui Mindaugui Sinkevičiui, po kurių jis sustabdė narystę partijoje.
„Manau, kad ne tik iš gero gyvenimo tokia situacija. Iki čekių skandalo ir pati V.Blinkevičiūtė kalbėjo, kad jis galėtų būti kandidatas į premjerus. Jeigu jis būtų kandidatas į premjerus, V.Blinkevičiūtei politinių alternatyvų gerokai sumažėja, jai tik reikia apsispręsti, ar ji lieka Europos Parlamente, ar kandidatuoja į prezidentus, ar ir ten, ir ten“, – sakė jis.
„Realiai socialdemokratai dabar išgyvena asmenybių trūkumą ir V.Blinkevičiūtei dabar yra labai sunku, nes turbūt visuose trijuose rinkimuose ji vargu ar gali sugebėti būti ta lydere, vedle, ir tada reikia daryti sudėtingus pasirinkimus“, – pabrėžė M.Baltrukevičius.
Jo teigimu, socialdemokratams dabar labiausiai reikėtų koncentruotis į Seimo rinkimus, nes jų partijos reitingas yra stipriai šovęs į viršų, tad šiuose rinkimuose šansai pasirodyti sėkmingai yra realiausi.
Savo ruožtu komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas stebisi tokiu V.Blinkevičiūtės trypčiojimu vietoje. Jis atkreipė dėmesį, kad socialdemokratai savo lyderei sukūrė ne tik sostą, bet ir karūną, todėl jai dabar esą reikia prisiimti atsakomybę.
„Deja, bet šiai partijai linkėjimas yra toks – baikite tą viduriavimą ir pagaliau atsistokite ten, kur privalote būti. Kaip viena iš rimčiausių kairiųjų partijų. Ir iš tikrųjų Lietuvai to labai reikia. Mes matome, kad kai kairė pakriko, buriasi, kuriasi kas tik nori, lenda kokie tik nori veikėjai“, – kritikavo L.Kontrimas.
M.Baltrukevičius svarstė, kad jei V.Blinkevičiūtė ir sutiks kandidatuoti, tai bus jos auka partijai, o ne asmeninė ambicija.
„Aš neatmesčiau to varianto (kad ji kandidatuos). Nors V.Blinkevičiūtė dabar netrykšta dideliu noru, partijos lyderiai stengiasi tą situaciją švelninti. R.Duchnevičius neseniai sakė, kad nėra taip, jog V.Blinkevičiūtė jau čia taip nenori, tiesiog intensyviai tai svarsto.
Matome, kad yra bandymų glaistyti situaciją ir gali būti, kad ji visgi pasirinks sprendimą pasiaukoti dėl partijos gerovės“, – pažymėjo analitikas.
Kas laukia vadinamajame trikampyje?
Kalbėdamas apie šiuo metu tris ryškiausius kandidatus – G.Nausėdą, I.Šimonytę, I.Vėgėlę – kurie jau išsirikiavę prie starto linijos, L.Kontrimas teigė mažiausiai prezidento poste įsivaizduojantis premjerę.
„Iš tų trijų, turime politikę, kuri savo arogancija ir kartais net į chamizmą nueinančia retorika drįsta bet kokį partnerį ne tik užgauti, bet ir priversti nusisukti. Neįsivaizduoju, kaip tokiai personai reikėtų pademonstruoti stuburą. Tai būtų gal geriau pademonstravimas tam tikro veido, kurio galbūt mums nereikia daugiau rodyti“, – pareiškė jis.
Kiek kitaip mano komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas.
„Ta arogancija yra labiau polittechnologų ir kitų oponentų sukurtas mitas. Kai V.Landsbergis vadovavo Aukščiausiajai Tarybai, mes irgi galime prisegti arogancijos etiketę, bet šiaip iš principo turbūt laikas yra tas, kad užsienio politikoje svarbiau eiti tuo keliu, kurį apsibrėžei, tikrai nestoviniuoti ir nelaukti, ką tau pasakys rinkėjai“, – nurodė ekspertas.
„Jeigu tu savo vadovą vadini arogantišku, nes jis brėžia kažkokią kryptį – tegul, vadinkime tai arogancija. Klausimas, kaip geriausiai padaryti darbą ir kas geriausiai jį padarys? Aš manau, kad šiuo metu Lietuvoje didžiausią darbą, kurį reikia padaryti, reikia padaryti tarptautiniuose santykiuose ir mūsų saugumo užtikrinime“, – pridūrė jis.
Kritikos abu komunikacijos ekspertai pažėrė dabartiniam šalies vadovui, kuris per penkerius metus esą net ir pats nesuprato, kas yra ta gerovės valstybė.
„Turime vieną kandidatą, kuris pradėjo savo kadenciją taip ir neapibrėžęs, kas yra gerovės valstybė. Kaip ir girdėjome jo kalboje, taip ir neliko aišku, kas tai yra gerovė. Vienu žodžiu buvo pasakyta, kad tai yra atskirties mažinimas. Apie ką yra kalba?“ – klausė L.Kontrimas.
Pasak jo, pusvalandžio kalbą rėžęs G.Nausėda apie užsienio politiką beveik nieko nepasakė, o kalbėjo apie dalykus, kurie priklauso ne nuo jo, o nuo Vyriausybės.
M.Lapinskas akcentavo, kad prezidento aptarti penki tektoniniai lūžiai parodo, jog jis neturi aiškios krypties ir žinutės, su kuria ketina siekti perrinkimo.
„Jis meta daugybę dalykų į sieną ir tikisi, kad kažkuris iš jų prilips“, – sakė pašnekovas.
Prezidento plunksnas, anot ekspertų, turėtų gerai pakedenti kiti konkurentai prezidentinių debatų metu. Jie pabrėžė, kad G.Nausėda savo kalboje visiškai neužsiminė apie padėtį teismuose, o čia jam ką pasakyti turės tiek Laisvės partijos iškeltas Dainius Žalimas, tiek tas pats I.Vėgėlė.
Pasak M.Lapinsko, iš įrašų feisbuke jau matyti, kad savo Vyriausybės nuopelnų atiduoti G.Nausėdai nesiruošia ir premjerė I.Šimonytė.
„Prezidentui šitos kelios fronto linijos gali sukelti nemalonumų, o, žinote, kai atsitinka žemės drebėjimas, kuris namas išstovės ir kieno reitingai išstovės, pasakyti yra sunku“, – konstatavo jis.
Prezidento rinkimai vyks kitų metų gegužę.
