Susitikimo metu G. Nausėda akcentavo, kad pastaraisiais metais saugumo padėtis Lietuvos kaimynystėje ir Europoje komplikavosi, todėl itin svarbu toliau stiprinti Baltijos regiono ir viso rytinio NATO flango gynybinius pajėgumus, užtikrinant patikimą atgrasymą ir priešakinę gynybą.
Šalies vadovo teigimu, liepą Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime priimti sprendimai yra esminis žingsnis į priekį stiprinant Baltijos regiono saugumą, tačiau būtina intensyviai dirbti su NATO sąjungininkais siekiant efektyvaus jų įgyvendinimo.
„Gynybos planų įgyvendinamumo užtikrinimas, Baltijos šalių oro gynybos stiprinimas ir sąjungininkų buvimo regione didinimas turi būti Lietuvos, Latvijos ir Estijos prioritetais ateinančiais metais. Patikimas atgrasymas yra geriausia gynyba“, – susitikime kalbėjo Lietuvos prezidentas.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovai taip pat aptarė regiono infrastruktūros projektus. Prezidentas akcentavo elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa svarbą.
Pasak Lietuvos vadovo, Baltijos šalių elektros tinklų atsijungimas nuo Rusijos užtikrins energetinį saugumą ir pašalins su elektros tiekimu susijusias rizikas, todėl iki 2025 metų vasario būtina siekti užbaigti sinchronizacijos procesą.
Prezidentas taip pat atkreipė Baltijos šalių vadovų dėmesį į transporto jungčių gerinimo būtinybę ir akcentavo, kad projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas turi būti spartinamas.
Baltijos šalių vadovai taip pat aptarė artėjantį Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį, kuriame bus priimami sprendimai dėl tolesnės Ukrainos ir Moldovos integracijos į ES.
