„Skamba tam tikri interpeliacijos įvardinimai. Tai, matyt, vyks diskusijos – ar prasminga tai daryti, ar ne“, – antradienį Seime žurnalistams teigė A. Širinskienė.
Ji taip pat pažymėjo, jog kai kuriuos mažumos atstovus esą nuvylė Seimo pirmininkės iš parlamento tribūnos pateikti atsakymai ir sau taikomi skaidrumo standartai.
„Seimo pirmininkė išsigynė ir partijos, ir draugų, ir panašu, kad ji nieko nepažįsta ir nėra girdėjusi. Man yra labai apmaudu. Ypač apmaudu, prisimenant tuos aukštus standartus, kuriuos valdančioji dauguma kėlėsi 2020 metais ir žadėjo ir kitą politinę kultūrą, žadėjo moralei skirti daugiau dėmesio nei teisiniams klausimams – tų pažadų girdėjome labai daug. Dabar, kada tuos pažadus ir savo standartus reikia parodyti, panašu, kad savo pačių standartai tampa neįveikiami. Ta dviveidystė yra nepriimtina“, – kalbėjo opozicijos atstovė.
Politikė taip pat pabrėžė, esą toks liberalų rodomas skaidrumo standartas daro žalą ne tik visuomenės pasitikėjimui, bet ir Lietuvos įvaizdžiui užsienyje.
„Neįsivaizduoju, kaip gali teistos partijos pirmininkas Lietuvai atstovauti užsienyje. Mes ne tik rodome savo piliečiams, kad nepasitikime skaidrumu, nenorime kitokios valstybės, bet ir užsieniui rodome, kad pas mus yra toks standartas – kad teistos partijos pirmininkas gali turėti dideles pareigas Seime, būti valstybėje antras žmogus ir valstybė problemos dėl to nemato“, – sakė A. Širinskienė.
A. Širinskienė taip pat užsiminė ir apie „laisviečių“ antradienį registruotą siūlymą rinkimų biuletenyje nurodyti partijos teistumą. Ji pažymėjo, kad, akivaizdu, jog valdančiųjų elgesys šioje situacijoje netenkina ir koalicijos partnerių.
„Panašu, kad koalicijos partneriai iš situacijos pradeda šaipytis – turime Raskevičiaus pasiūlymus, kuriuose jie jau siūlo teistoms partijoms įsirašyti savo teistumą. Tas rodo, kad ir koalicijos partneriams ta situacija pradeda įgristi“, – sakė A. Širinskienė.
Po Apeliacinio teismo verdikto „MG Baltic“ byloje opozicija nutarė į parlamento plenarinių posėdžių salę išsikviesti Seimo pirmininkę. Opozicija kėlė klausimą, koks yra jos požiūris į skaidrumo ir politinės etikos standartus. Mažumos atstovai V. Čmilytei-Nielsen priminė koalicinės sutarties preambulę, kurioje nurodoma, kad valdantieji „moralinius ir etinius kriterijus savo veiklai“ kels tolygiai teisiniams reikalavimams, o politinę kultūrą ir žmonių pasitikėjimą valstybe stiprins asmeniniu pavyzdžiu.
Savo ruožtu V. Čmilytė-Nielsen sako, kad parlamento opozicija manipuliuoja Apeliacinio teismo sprendimu vadinamojoje „MG Baltic“ byloje ir bando išnaudoti šią nutartį kaip įrankį, nukreiptą tiek prieš Liberalų sąjūdį, tiek prieš valdančiąją daugumą.
ELTA primena, Apeliaciniam teismui vadinamojoje „MG Baltic“ byloje pripažinus Liberalų sąjūdį bei Darbo partiją kaltomis, opozicijoje prakalbta apie nepasitikėjimą teistomis politinėmis jėgomis.
Seimo mažumos atstovai paragino stabdyti parlamento darbą. Pasak „valstiečių“, parlamento darbas negali vykti kol nuteistos partijos neatliks teismo jiems skirtos bausmės ir nesumokės baudų.
Taip pat kelti klausimai, ar Seimas gali pasitikėti nuteistos partijos lydere V. Čmilyte-Nielsen kaip parlamento pirmininke, o Darbo partijos pirmininku Andriumi Mazuroniu kaip vicepirmininku.
Valdantieji tikina pasitikintys V. Čmilyte-Nielsen ir nurodo, kad darbas su kaltinamojo nuosprendžio sulaukusiais liberalais yra įmanomas.
