Už šį nutarimo projektą balsavo 95 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 3 parlamentarai.
Visgi Seimo salėje pasigirdo ir klausimas, ar nebūtų buvę teisinga posėdyje sudaryti galimybę dalyvauti ir įkalinimo bausme nuteistam V. Gapšiui.
„Ar neturėtų dalyvauti pats ponas Gapšys, juolab, mandatas jam nėra atimtas. Gal jis čia irgi turėtų klausimų jums“, – posėdžio metu kėlė klausimą „valstiečių“ frakcijos narys Robertas Šarknickas.
Visgi nutarimo projektą dėl apkaltos datos teikiantis Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma atkreipė dėmesį, kad V. Gapšiui Seimo statutas pareigos dalyvauti posėdyje nenumato.
„Šioje stadijoje statutas nenumato pareigos dalyvauti Seimo nariui, kuriam inicijuojama apkalta, nes čia yra tik kaip įvadas į apkaltą. Nieko esmingo mes čia nesprendžiame, tik pasisakome dėl datos“, – sakė jis.
Visgi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikino mananti, kad apkaltos metu V. Gapšiui turėtų būti sudaryta galimybė sudalyvauti Seimo posėdyje, kuriame spręsis jo likimas.
„Manyčiau, kad galimybė apkaltos metu Seimo nariui pasisakyti turėtų būti sudaryta. Kokia tai bus galimybė sudaryta, turbūt bus derinama techniniame lygmenyje su įstaigos, kurioje jis kali vadovybe, čia yra techninis sprendimas: ar nuotoliu, ar galbūt gyvai sudalyvauti Seimo posėdyje“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė taip pat paaiškino, kodėl apkalta organizuojama nesulaukus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) galutinės išvados.
„Seimo narys kali ir, matyt, dėl tos situacijos verta jau šį klausimą turėti Seimo salėje. Apie tai kalbėjome nuo papt pradžios – nuo lapkričio 22 d. teismo sprendimo, kad tuo atveju, jeigu LAT netenkina V. Gapšio prašymo atidėti bausmės vykdymą, tuomet mandato panaikinimo klausimas ateis į Seimo salę“, – akcentavo ji.
V. Gapšys anksčiau prašė sudaryti jam galimybę Seimo plenariniuose posėdžiuose dalyvauti nuotoliniu būdu. Visgi Kauno kalėjimas šio V. Gapšio prašymo netenkino.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija praeitą savaitę taip pat paskelbė, kad netenkina vadinamojoje „MG Baltic“ byloje nuteistųjų V. Gapšio, Eligijaus Masiulio ir Raimondo Kurlianskio prašymų sustabdyti žemesnės instancijos teismo nuosprendžio dėl įkalinimo vykdymą.
Tuo metu, kaip primena ELTA, Apeliacinis teismas lapkričio 22 d. pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą R. Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį E. Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.
Darbo partijos atstovui, Seimo nariui V. Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamantarams Šarūnui Gustainiui ir G. Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.
Teismas taip pat kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažino ir anksčiau išteisintus juridinius asmenis byloje – „MG Grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Juridiniams asmenims skirtos piniginės baudos.
Laisvės atėmimo bausmes už korupcines veiklas nuteisti V. Gapšys ir E. Masiulis atliks Kauno kalėjime, esančiame Technikos gatvėje, o R. Kurlianskis – A. Mickevičiaus gatvėje esančiame Kauno kalėjimo pastate.
