Tačiau Rusija padarys viską, kad tą vienybę sugriautų – pirmiausiai, imdamasi provokacijų prieš NATO šalis, tikėtina – ir prieš Lietuvą. Tačiau, eksperto manymu, Lietuva ruošiasi visai kitokiam scenarijui.
Realią padėtį atskleidžia skaičiai
Situacijai Ukrainoje blogėjant, keičiasi ir Lietuvos saugumo padėtis, jau kurį laiką įspėja šalies politikai.
Karybos apžvalgininkas A.Navys neslepia, kad realią Rusijos pradėto karo Ukrainoje situaciją galima suprasti įvertinus neadekvatų Rusijos ir Ukrainos turimų resursų skirtumą.
„Skaičiuojame, kas kokios technikos turi ir kiek pinigų Vakarų šalys skiria Ukrainai ir kiek skiria Rusijai – per prekybą su Rusija.
Iš prekybos su Europos Sąjunga ir JAV per mėnesį Rusija vidutiniškai uždirba 5,5 mlrd. eurų, o Ukraina per mėnesį gauna paramos vidutiniškai už 1,5 mlrd. eurų. Vien toks neadekvatus balansas, man atrodo, jau tikrai daug ką pasako“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo A.Navys.
Karybos ekspertas pastebėjo, kad Vakarų parama kaip ir buvo maža, taip ir liko, todėl Ukrainai atsikovoti okupuotas teritorijas su tokia parama yra ir bus labai sunku.
Tuo metu ir pati parama, kaip pabrėžė A.Navys – daugiausiai „seni gelžgaliai“. Pavyzdžiui, iš pažadėtų 250 tankų Ukraina gauna 100, nes 150 yra neveikiantys, tuo metu Rusija per mėnesį vidutiniškai pasigamina 30 naujų tankų.
Tokia pati situacija, anot eksperto, yra ir su artilerijos vienetais, su šaudmenimis, jau nekalbant apie tai, kad žmogiškieji Rusijos resursai yra daug kartų didesni.
Juda link pralaimėjimo?
Tad bandant atsakyti į klausimą, ar be tvirtos paramos likusi Ukraina iš tiesų po truputį juda į pralaimėjimą, anot eksperto, reikia apsibrėžti, kas ukrainiečiams būtų pergalė, o kas – pralaimėjimas.
A.Navys priminė, kad tiek Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, tiek visi fronte kovojantys kariai kalba apie vienintelę jiems suprantamą pergalę – visų dabartinių okupuotų Ukrainos teritorijų išvadavimą.
„Jeigu Rusija okupuotų dalį mūsų Lietuvos, aš lygiai taip pat sakyčiau, kad pergalė yra tada, jeigu mes išvaduosime visas teritorijas, kurios yra okupuotos rusų. Bet faktai rodo, kad tai yra neįmanoma.
Ar teko girdėti, kad nors viena pasaulyje branduolinė valstybė praloštų karą? Jeigu Vakarai realiai vertina Rusijos keliamą grėsmę, taip, kaip realiai vertina „Hamas“ teroristų ar Šiaurės Korėjos grėsmę, (...) kuriai taikomos griežtos sankcijos, tai lygiai taip pat reikia elgtis su Rusija, nes ir Šiaurės Korėja, ir Rusija yra branduolinės valstybės.
Deja, bet kalbos apie Rusijos kapituliaciją yra iš fantastikos srities. Rusija nekapituliuos. Čia ne Adolfas Hitleris su savo nacistine Vokietija, kai jie bandė pasigaminti branduolinį ginklą, bet nespėjo, ir dėl to sąjungininkai juos sutriuškino“, – argumentavo A.Navys.
Visgi, anot A.Navio, vis dar nevėlu Rusiją galutinai užspausti į kampą, o tai Vakarai galėtų padaryti dviem būdais.
„Pirmas – mes iš karto priimame Ukrainą į NATO, dislokuojame savo NATO karius prie fronto linijos. Pasakysite, kad tai yra neįmanoma – gerai, gal ir taip. Tada sakau – įveskime NATO taikos palaikymo pajėgas. Bent tai mes galime padaryti, ir tai Rusiją šiek tiek pristabdytų arba sustabdytų. Bet mes ir to nedarome“, – kalbėjo A.Navys.
O tai reiškia, tęsė A.Navys, kad Vakarų šalims pergalė nėra okupuotų Ukrainos teritorijų išlaisvinimas.
„Vakarams pergalė yra tiesiog kraujo praliejimo nutraukimas. Kokiu būdu tai bus padaryta, iš esmės jiems jokio skirtumo, tik geriau, kad tai nesukeltų kažkokių didelių ekonominių perturbacijų.
Vakarų sprendimų priėmėjai, kaip žmonės, yra susirūpinę ir pergyvena, kad Ukrainoje žūsta moterys ir vaikai, bet jų pasirinktas būdas tam sustabdyti galiausiai privers Ukrainą atsisėsti prie derybų stalo“, – spėjo ekspertas.
Karybos eksperto manymu, galiausiai Ukrainoje tiesiog pritrūks karių, ir Kijevas tiesiog bus priverstas derėtis su Rusija.
„Neįsivaizduoju, ką kalbėti su teroristais – nematau, kaip Ukraina savanoriškai atiduotų savo teritorijas. Tai labai sunkiai tikėtina. Logiška išvada – kad tai gali įvykti tik tokiu atveju, kai Rusija mūšio lauke iš esmės persvers rezultatą savo naudai“, – nurodė jis.
A.Navys pastebėjo, kad kol kas ukrainiečiai laikosi, tačiau kai Ukrainai pradės visiškai trūkti žmonių, jei Rusija persvers eigą mūšio lauke ir jei Vakarų šalys nenuspręs kitaip, matysime blogiausią scenarijų – Ukrainos pralaimėjimą.
„Ir tai yra pats pavojingiausias, pats baisiausias eigos variantas, kuris gali nutikti – ir čia kalbu apie mus, apie Baltijos šalis“, – pabrėžė jis.
Lietuvos saugumo padėtis keičiasi
A.Navys įsitikinęs, kad grėsmės Lietuvos saugumui dėl karo Ukrainoje nesumažėjo – priešingai, tik padidėjo, nes Rusijai, matančiai, kaip Vakarai elgiasi su Ukraina, apetitas tik auga.
Tuo pačiu ekspertas teigė esąs tikras, kad Kremliaus režimui nereikia karo su NATO, nereikia penktojo NATO straipsnio aktyvavimo. Tačiau, A.Navio manymu, V.Putinui reikia sugriauti NATO Aljansą, Europos vienybę.
„Kaip galima tai pagreitinti ir paskatinti? Tiesiog bus kokia nors didelė provokacija – pavyzdžiui, toje pačioje Lietuvoje. O mūsų visuomenė tam visai nepasiruošusi.
Rusijos veiksmai turėtų būti tokie, kad smarkiai pažeistų Aljansą, sprendimų priėmimo proceso vienybę. Reiškia, kad reikia padaryti kažką Lietuvai taip, kad NATO penktojo straipsnio dar nebūtų galima aktyvuoti, arba jeigu jis būtų aktyvuotas, tai tas penktasis straipsnis neturėtų taikinio – Aljansas neturėtų, į ką smogti.
Vadinasi, galėtų būti viskas, ką dabar matome Izraelyje, Gazos Ruože – teroristiniai išpuoliai, visos įmanomos priemonės, kurios pakenktų Lietuvai. Tai yra visi įmanomi išpuoliai – tiek informaciniai, tiek psichologiniai, ekonominiai, infrastruktūriniai, kibernetiniai“, – įvardijo A.Navys.
Būtent todėl dabartinės Lietuvos politikų planuojamos investicijos, A.Navio manymu, nėra adekvačios labiausiai tikėtinoms grėsmėms.
„Galime 2 mlrd. eurų išleisti 50-iai tankų, kuriuos turėsime po 10 metų ar 15, ir tai Rusijai bus labai gerai, nes mes tuos savo pinigus, kuriuos dabar išleistume realioms grėsmėms atliepti, skirsime tam, ką turėsime kažkada ateityje, kuri visiškai neaiški“, – pabrėžė A.Navys.
Karybos ekspertas pabrėžė nesantis prieš Lietuvos diviziją ar tankus, tačiau pinigai, anot jo, pirmiausiai turi būti skirti svarbiausiems prioritetams. Visgi, A.Naviui taip pat kyla klausimas, iš kur Lietuva per kelerius metus paims papildomus tūkstančius profesionalių karių divizijos formavimui, kai karių ir dabar jau trūksta.
„Per penkerius metus nesugebame suformuoti Vaidoto bataliono – jame dabar yra 30–40 proc. žmonių, o mes kalbame apie diviziją. Tai yra neadekvatu. Pakabinsime lentelę, ant kurios bus parašyta „divizija“? Taip, prikepsime daug generolų, visi gaus gerą algą. Taikos metu tai yra suprantama, bet mes negyvename taikos metu“, – pabrėžė A.Navys.
„Tol, kol Kremlius bijo, kad NATO yra vieningas Aljansas, tol bombos ant Vilniaus nemes. Kai jis tą vienybę sugriaus pilnai, tada galime pradėti galvoti apie divizijas ir tankus“, – pridūrė jis.
Derybų net nereikia?
Ar gali būti taip, kad Rusijai perimant iniciatyvą Ukrainoje, V.Putinui derybų su ukrainiečiais net nereikėtų? Anot A.Navio, atsakymas į šį klausimą slypi supratime, kas yra pergalė Rusijai.
„Ar Rusijai pergalė yra tai, kad užimtos kelios bereikšmės Rusijai sritys? Galime daug ko prisigalvoti – sakyti, kad tai yra geležis, turtai, druska.
Tačiau Rusija kariauja ne dėl to, kad pakeistų valdžią Kijeve, ar kad užimtų Bachmutą ar Avdijivkos griuvėsius – tai beprasmiška.
2013 metais Rusija priėmė savo nacionalinio saugumo strategiją, kurioje aiškiai parašyta – visas pasaulis pasikeitė, normalus valstybės būvis yra karas, o ne taika. Tai yra vienas teiginys, iš kurio visa Rusija juda. V.Putinas tiesiog duoda Rusijos visuomenei tai, ką ji nori turėti – karą. Nevaržomiems grobti, plėšti, prievartauti, deginti, daužyti ir sprogdinti.
Rusijos karas prieš Ukrainą nėra standartinis karas, kurį visi supranta iš vadovėlių – kad jis vyksta dėl resursų, dėl žmonių, aukso, deimantų, kasyklų ar teritorijos. Šiuo atveju tai ne toks karas – šia prasme jis beprasmis.
Vakarai ieško pateisinimo, priežasčių, bet jie ieško iš savo – vakariečių – pozicijos, iš protingo, racionalaus žmogaus pozicijos. Karas duoda Rusijai egzistencinę prasmę“, – apibendrino A.Navys.
