Tokios pataisos paliestų ir Laisvės partijos kolegas valdančiojoje daugumoje, Liberalų sąjūdį. Toks „laisviečių“ pasiūlymas papiktino Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūną Eugenijų Gentvilą. Jis klausė Laisvės partijos narių, ar šie pamiršo, kad 2016 metais jie ir patys buvo Liberalų sąjūdžio nariai.
„(...) Lygiai taip pat yra vadinamieji koalicijos partneriai, kurie buvo partijoje tuo pačiu metu, bet pabėgo iš partijos, sukūrė kitą partiją ir sako: „Ei, jūs ten pasilikote, jūs kalti“. Gerbiamieji, mes prisiėmėme atsakomybę. Mums buvo siūlyta pakeisti pavadinimą, pabėgti iš partijos, nutraukti visus ryšius. Mes žinojome, kad nesame kalti“, – rėžė E.Gentvilas.
„Tie, kurie pabėgo, dabar yra labai gudrūs taškytis seilėmis. Taškykitės“, – piktai pareiškė liberalas.
Politikas teigė, kad koalicijos partneriams patiems trūksta moralės, priimant tokius sprendimus: „Čia, mano manymu, irgi trūksta moralės. (...) Kiti yra šventieji? Aš nemanau.“
„Ar jau pamiršote savo partinę narystę?“ – įpykęs klausė E.Gentvilas.
Savo ruožtu pataisas registravęs T.V.Raskevičius aiškino, kad politinė korupcija ne tik pakerta pasitikėjimą politine sistema, bet ir vykdo demokratijos eroziją. Todėl, anot jo, rinkėjai turi žinoti, už ką balsuoja.
„Taip. Tai mes todėl ir nesame šiandien Liberalų sąjūdis“, – žurnalistams akcentavus, kad tai paliestų ir jų koalicijos partnerius, partiją, kuriai priklausė dalis Laisvės partijos narių, atsakė T.V.Raskevičius.
„Aš tikrai to pasiūlymo netaikau jokiai konkrečiai partijai. Teistų partijų šiandien Seime yra ne viena“, – pastebėjo politikas.
Laisvės frakcijos narys negalėjo atsakyti ir į klausimą, ar Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen toliau gali eiti parlamento vadovės pareigas.
„Vertinsime frakcijoje atsakytus klausimus ir priimsime atitinkamus sprendimus“, – nedetalizavo T.V.Raskevičius, pabrėždamas, kad ir pats dar neturi atsakymo į šį klausimą.
Registruotomis pataisomis siūloma nustatyti, kad politinė partija, politinis komitetas teikiant pareikštinius dokumentus dalyvauti rinkimuose privalomąja tvarka teiktų informaciją apie politinės partijos, politinio komiteto, kaip juridinio asmens, atžvilgiu priimtus įsiteisėjusius sprendimus dėl nusikalstamos veikos ar veikų padarymo.
Tuo atveju, jei juridinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, informacija apie tai būtų skelbiama ne tik rinkimų komisijos platinamoje informacinėje medžiagoje, bet ir nurodoma daugiamandatės rinkimų apygardos rinkimų biuletenyje.
Jei politinė partija, politinis komitetas pateiktų neteisingus duomenis apie įsiteisėjusius sprendimus dėl nusikalstamos veikos ar veikų padarymo, tai būtų laikoma šiurkščiu Rinkimų kodekso pažeidimu.
Siūloma, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2024 m. gegužės 1 d., o naujos taisyklės galiotų ir artėjančiuose Europos Parlamento bei Seimo rinkimuose.
Lietuvos apeliacinis teismas lapkritį Liberalų sąjūdį pripažino kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo, nes 2015–2016 metais reikšmingas pareigas ėjusių šios partijos atstovų Eligijaus Masiulio, Šarūno Gustainio ir Gintaro Steponavičiaus korupciniai veiksmai buvo atliekami ir partijos naudai.
Dėl to Liberalų sąjūdžiui skirta 376,6 tūkst. eurų bauda.
