Programa apima aukščiausiu valstybės lygiu priimtus sprendimus, orientuotus į Vilniaus viršūnių susitikime patvirtintus NATO regioninius planus ir Sąjungininkų sprendimus dėl Lietuvoje dislokuotų pajėgų ir LK pajėgumų didinimo.
„Po įvykių Ukrainoje, nuo 2015 metų su nauju impulsu pradėjome stiprinti Lietuvos kariuomenę. Esama Plėtros ir stiprinimo programa įtvirtinome pagrindą modernios kariuomenės kūrimui, nuo kurio dabar atsispyrę galime drąsiai kelti savo ambicijas. Svarbiausia, kad tiek ankstesnę KAS plėtros ir stiprinimo programą, tiek šią, atnaujintą, vienija ta pati kryptis – sukurti kokybinį pokytį, sustiprinti Lietuvos kariuomenės raumenis. Nacionalinio saugumo srityje nuoseklus krypties laikymasis yra labai svarbus“, – programą komentuoja Krašto apsaugos ministerijos Gynybos planavimo departamento direktorė Giedrė Statkevičiūtė.
Ankstesnės KAS plėtros ir stiprinimo programos tęstinumo užtikrinamas remiasi ilgalaikių kariuomenės pajėgumų plėtros planų įgyvendinimu. Vis dėlto pabrėžtina, jog pajėgumų plėtros planai atitinkamai koreguojami atsižvelgiant į plataus masto karą Ukrainoje bei į padidėjusį gynybos biudžetą.
Anot G. Statkevičiūtės, esminis pokytis, atsiskleidžiantis naujuose planuose – ne konkrečių vienetų vystymas, bet bendro Lietuvos kariuomenės kokybinio šuolio siekis: „Jei anksčiau siekėme atskirų brigadų, pavyzdžiui, brigados „Geležinis Vilkas“ stiprinimo, tai dabar iš principo naujai, kompleksiškiau žiūrime į visą kariuomenę ir siekiame kilstelėti bendrą kovinės galios lygmenį ir taip dar labiau įsilieti į NATO struktūrą. Mūsų tikslas – sukurti divizijos lygmens pajėgumus: vadovavimo elementus, paramos elementus – elektroninę kovą, oro gynybą, netiesioginės ugnies paramą ir t.t. Modernios ginkluotės sistemos reikalauja atitinkamų kompetencijų turinčių profesionalų. Tai dar viena iššūkio dalis, susijusi ir su šaukimo sistemos reforma. Tokie iššūkiai sudėtingi, tačiau tai – naujas kokybinis šuolis kuriant Lietuvos kariuomenę ir gynybinę galią“.
Lietuvos kariuomenės kovinės galios stiprinimas
Lietuvos kariuomenės kovinės galios didinimo siekiama dviem kryptimis: per struktūrinį Lietuvos kariuomenės pokytį – t.y. siekį sukurti nacionalinį divizijos lygmens karinį pajėgumą ir per naujos kokybės kariuomenės pajėgumų vystymą.
„Jau dabar esame kitos kokybės kariuomenė su didelėmis ambicijomis toliau tęsti modernizaciją ir didinti bendrą kokybės lygį. 2015 metais pradėjome stiprinti sausumos manevrą, oro gynybą įsigydami pirmąsias pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“ / „Boxer“, NASAMS sistemas, o dabar pirmas etapas beveik baigtas, pereiname prie antrojo. Kariuomenę kuriame ne nuo nulio, o ant stipraus pagrindo. Čia ir yra esminis lūžis“, – teigia Krašto apsaugos ministerijos gynybos planavimo ekspertė.
Vystant Lietuvos kariuomenės pajėgumus, daugiausiai dėmesio skiriama manevrui sausumoje, oro erdvės gynybai, netiesioginei paramai ugnimi ir žvalgybos pajėgumams. Jie bus vystomi įsigyjant papildomas pėstininkų kovos mašinas ir šarvuotus visureigius JLTV, oro gynybos sistemas NASAMS, MSHORAD, taip pat modernias haubicas, raketines artilerijos sistemas HIMARS, prieštankines sistemas. Sėkminga išmanių ginkluotės sistemų integracija neatsiejama nuo subalansuoto Lietuvos kariuomenės struktūros pildymo personalu bei karių tarnybos sąlygų ir motyvacijos gerinimo.
„Vystome tas pajėgas, kurios būtų gynybos smaigalyje. Kita vertus, jokie dokumentai, planai nėra iškalti akmenyje. Matome karą Ukrainoje, regime kaip viskas keičiasi, atsiranda nauji poreikiai, pavyzdžiui – bepilotėms orlaivių sistemoms. Šiuo atveju dronai sustiprina jau planuojamus pajėgumus, bet nepaneigia jų, todėl pajėgumų vystymo planai nuolatos atnaujinami. Kita vertus, negali nuspėti, kaip pasikeis karo aplinka po penkerių metų, kaip išsivystys technologijos. Pajėgumų planavimo sistema yra gyva, bet ji sutvarkyta taip, kad nenukryptų nuo pagrindinio kurso – sukurti kariuomenę, gebančią veikti savarankiškai ir kartu su sąjungininkais. Esame NATO nariai, tad pastovumas mums svarbus ir kaip patikimo sąjungininko rodiklis, ir kaip saugiklis, užtikrinantis mūsų gynybos politikos tęstinumą dešimtmečiui į priekį“, – sako G. Statkevičiūtė.
„Kai matome viešoje erdvėje svarstymus, kodėl neperkame naikintuvų ar nepakankamai stipriname jūrų pajėgumus, turėtume pasverti ne tik pirkimo, bet ir išlaikymo, techninio aptarnavimo kaštus, taip pat ir galimą operacinį efektyvumą, bei įvairius kitus niuansus. Karinių jūrų pajėgų koncepcija taip pat keisis – vietoj 9 laivų, kurių kiekvienas atlieka atskiras funkcijas, mums kur kas vertingiau turėti 4 modernius daugiafunkcius laivus, gebančius atlikti kelias užduotis“, – teigia G. Statkevičiūtė.
Karinių jūrų pajėgų stiprinimo planuose – iki 2024-ųjų įsigyti priešmininį ir paieškos bei gelbėjimo laivą, iki 2026-ųjų – navigacinių radarų ir patrulinių uosto katerių, iki 2033-iųjų – naujų daugiafunkcių laivų, kurie palaipsniui pakeis šiuo metu turimus išminavimo, štabo ir aprūpinimo bei patrulinius laivus. Taip pat rengiamasi iki 2030-ųjų įsigyti jūrinių minų, sukurti Uosto ir priekrantės gynybos tarnybą, aprūpinant ją reikiama įranga ir ginkluote.
Divizijos lygmens pajėgumų kūrimas
Programoje įvardijamas tikslas įkurti nacionalinę diviziją, kuri visiškai įsilietų į regioninius gynybos planus, užtikrintų efektyvų vadovavimą ir valdymą NATO lygmeniu ir būtų ideali platforma veikti Lietuvoje dislokuotoms sąjungininkų pajėgoms.
Nacionalinės divizijos kūrimo projektas būtų ilgalaikis valstybės projektas. Diviziją sudarytų trys šiuo metu egzistuojantys manevro vienetai – brigados „Geležinis Vilkas“ ir „Žemaitija“ bei rezervo pagrindu grįsta brigada „Aukštaitija“. Taip pat ir juos remiantys įgalintojai, tokie kaip Karinės oro pajėgos, Specialiųjų operacijų ir kitos pajėgos.
Nacionalinę diviziją sudarytų apie 17,5 tūkst. karių, iš kurių dalis personalo būtų užpildomi aktyviojo rezervo kariais mobilizacijos atveju. Divizijos projektas būtų įgyvendinamas ir į jį investuojama etapais. Pirmuoju etapu bus tęsiamas esamos struktūros aprūpinimas ir potencialus sunkinimas. Antrajame etape būtų įsigyjama įgalintojų ginkluotė ir įranga, kuri iki tol būtų pasitelkiama iš sąjungininkų.
„Su politinių partijų susitarime sutartu gynybos finansavimu KAS plėtros programa numato galimybę nacionalinei divizijai įgyti pilną operacinį pajėgumą iki 2035 metų. Divizija būtų kuriama remiantis ne tik jau esamais vienetais, kuriuos vienaip ar kitaip stiprinsime iki divizijos lygmens pajėgumų, bet ir naujais“, – sako G. Statkevičiūtė.
Kariuomenės rezervo, karinės kibernetikos ir visuomenės atsparumo stiprinimas
Programoje numatytas personalo srities siekis – didesnis profesinės karo tarnybos karių skaičius ir kariuomenės rezervo stiprinimas. Taip pat jau pradėtas planuoti rezervo brigados „Aukštaitija“ aprūpinimas, t.y. netiesioginės paramos ugnimi sistemų, įvairių sunkvežimių ir kt. įsigijimas ilguoju planavimo laikotarpiu.
Blogėjančios geopolitinės situacijos kontekste būtinas kompleksinis požiūris į šalies gynybą, todėl programoje taip pat nustatytos priemonės, orientuotos į bendradarbiavimą su kitomis Ginkluotųjų pajėgų institucijomis, visuomenės atsparumo stiprinimą bei kibernetinių pajėgumų vystymą.
KAS plėtros uždaviniai suformuoti remiantis atnaujintoje Nacionalinio saugumo strategijoje išskirtais visuotinio saugumo principą įtvirtinančius ramsčiais, todėl joje skiriama daug dėmesio šalies atsparumui, kuris neatsiejamas nuo pasirengimo mobilizacijai bei pilietinio pasipriešinimo stiprinimo.
Be to, nors valstybinių kibernetinio saugumo komponentų problematiką siekiama spręsti tarpinstituciniu lygmeniu, KAS plėtros ir stiprinimo programa šias pastangas papildo nustatydama kito lygmens – karinės kibernetikos – stiprinimo priemones, sukursiančias sąlygas vykdyti pilno spektro kibernetines operacijas.
