Nors lietuvių pasiryžimas karo atveju ginti Lietuvą ginklu naujienų portalo lrytas.lt kalbintus NSGK narius džiugina, pripažįstama, kad jiems vis dar nesudarytos tinkamos sąlygos įsitraukti į gynybos planus. Be to, ir tarp pačių politikų nėra sutarimo dėl galimos grėsmės pobūdžio.
Pagrindinė problema – ne ryžto trūkumas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad 69 proc. apklaustųjų mato poreikį ginti Lietuvą, 59 proc. apklaustųjų yra pasiryžę ginti Lietuvą neginkluotu būdu, o 30 proc. apklaustųjų gintų Lietuvą ginklu.
NSGK pirmininkas, konservatorius L.Kasčiūnas teigė šiuos skaičius vertinantis kaip tikrai neblogą rezultatą. Visgi, kaip sutiko L.Kasčiūnas, pagrindinė problema – ne pasiryžusių ginti Lietuvą gyventojų skaičius, o ar iš tiesų būtų sudarytos sąlygos jiems tai daryti.
Anot politiko, kai jau yra visuomenės valia priešintis, reikia kalbėti ir apie jos įgūdžius, ir vietą šalies gynybos planuose.
„Džiaugiuosi mūsų visuomene, kad ji didele dalimi yra pasiruoši ginti savo laisvę, savo šeimą, savo tautą ir valstybę. Dabar mūsų tikslas – kaip suteikti jiems įgūdžius, žinių ir kaip numatyti jų vietą gynybos planuose, arba bent jau aktyviausiai jų daliai“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė L.Kasčiūnas.
Tai, anot jo, vis dar yra vienas svarbiausių pokalbių gynybos srityje – kaip bus įtraukiami šalies gyventojai.
„Ar mums užteks tik „geležinio kumščio“ ir kolektyvinės gynybos garantijų? Ar šalia „geležinio kumščio“ – mūsų ginkluotųjų pajėgų – reikia ir visuotinės gynybos ramsčio? Aš esu tikras, kad reikia, bet visuotinė gynyba iš paradinių kalbų, lozungų turi tapti realiai veikiančiu dalyku“, – kalbėjo Seimo narys.
L.Kasčiūnas teigė, kad valdantieji jau yra padarę darbų visuotinės gynybos link: Šaulių sąjungos nariai pradėti integruoti į gynybos planus, pradėti Pilietinio pasipriešinimo kursai.
Tačiau pats geriausias galimas variantas, anot L.Kasčiūno, būtų komendantūros, kurios įtinklintų dalį visuomenės, duotų jai vietą užnugario sistemoje, atpalaiduotų kariuomenės resursą ir leistų visuomenės daliai ginti savo gimtąsias žemes.
„Be to, mums reikia pradėti nacionalinę, masinę dronų gamybos programą, kad gamybos pajėgumai būtų čia, Lietuvoje. Ir antra – dronų operatorių mokymų programą, kad kuo daugiau Lietuvos žmonių (tai galėtų atlikti ir Šaulių sąjunga, jei būtų papildomas instruktorių finansavimas) galėtų valdyti dronus, naudoti žvalgybai ir ne tik. Tai būtų didžiulis atgrasymas priešui“, – įsitikinęs politikas.
Požiūris į valdžią kiša koją
Kita NSGK narė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė taip pat kalbėjo, kad lietuvių pasiryžimas ginti šalį nuteikia pozityviai – parodo, kad lietuviai situaciją vertina realistiškai, aiškiai diferencijuoja, kas iš tiesų būtų pajėgūs ginti šalį ginklu.
„Nerimą kelia pjūvis dėl etninių mažumų. Tai parodo, kad esame neišsisprendę tam tikrų problemų. Nesugebėjome užtikrinti pakankamo informacinio lauko savo etninėms mažumoms, kad jie nebūtų veikiami Rusijos propagandinių kanalų, nes šiuo atveju akivaizdžiai matomas dezinformacijos, propagandos, einančios iš Kremliaus, poveikis“, – kalbėjo D.Šakalienė.
Anot jos, tai, kad mažiau nei pusė rusų etninės mažumos apklaustųjų yra pasiruošę ginti Lietuvą, o lenkų mažumos – daugiau nei pusė, parodo, kad šiuo atveju Lietuva turi rimtų iššūkių.
„Tai yra šimtai tūkstančių žmonių. Šioje vietoje kyla klausimas, o tai kaip yra nusiteikę elgtis tie, kurie yra aiškiai apsisprendę neginti Lietuvos. Tai daugiau nei pusė rusų etninės mažumos respondentų, ir trečdalis lenkų. Ar jie būtų pasiruošę kolaboruoti, ar evakuotis? Tai būtų geresnis variantas nei padėti priešui“, – kalbėjo socialdemokratė.
Tyrimas taip pat parodė, kad asmens nusiteikimas ginti Lietuvą didele dalimi priklauso nuo to, ar tuo metu šalį valdo to asmens palaikomos politinės jėgos, ar ne.
D.Šakalienės manymu, šis rezultatas yra gera indikacija to, kad politinė poliarizacija Lietuvoje labai išryškėjo. Tiesa, politikė pabrėžė, kad tai – globalus procesas, gerai matomas, ir, pavyzdžiui, JAV valdžioje tarp demokratų ir respublikonų.
„Pastaruoju metu Lietuvoje, prasidėjus rinkiminiam ciklui, matau pakankamai daug su rinkimais susijusio dramatizavimo, atsakomybės nusimetimo, polinkio gąsdinti. Manau, kad tai jau žmones vargina“, – kalbėjo NSGK narė.
Vienas iš tokių blogų pavyzdžių, anot Seimo narės – kai konservatorius Gabrielius Landsbergis prieš pora savaičių „aptiko, kad Lietuva yra sudėtingoje situacijoje ir turi rimtų grėsmių“.
„Jis trejus metus yra valdančiosios koalicijos didžiausios partijos lyderis, jo rankose buvo visi sprendimai, susiję su biudžeto formavimu, mūsų gynybos stiprinimu. Kai jis staiga aptinka tas grėsmes, manau, daugeliui žmonių tai kelia susierzinimą,
Tada žmonės daro didelę klaidą, kuri yra labai pavojinga mums, kaip valstybei – sutapatina valstybę su valdžia. Valdžia yra skirtinga – gali būti kairiųjų arba dešiniųjų, bet valstybė yra viena.
Mūsų rinkiminio ciklo metu yra neišvengiamas toks įtampų buvimas, konfliktavimas. Tokios yra politikos taisyklės, suprantu, kad tai yra įprasta. Nieko su tuo nepadarysi. Bet būtų labai gerai, jeigu kažkaip iškirptume gynybos klausimus iš šito viso rinkiminio batalijų paketo, ir vis tik visos partijos sugebėtume labai aiškiai laikyti liniją, kad matome bendrą tikslą apginti savo valstybę, kad ir kas iš mūsų laimėtų rinkimus“, – kalbėjo D.Šakalienė.
„Ši apklausa, tikiuosi, galėtų tapti truputį pažadinančiu skambučiu rinkimų metu, kadangi politinių kovų laukas tik aštrės, situacija darysis vis labiau įtempta. Galbūt ši apklausa galėtų padėti apsaugoti šią vieną sritį, kad ji būtų už politinių muštynių ribos“, – vylėsi ji.
Tradicinis karas ar provokacija?
L.Kasčiūnas pripažino, kad šiuo metu tarp gynybos politikos formuotojų yra tam tikras išsiskyrimas dėl grėsmės pobūdžio vertinimo – kol vieni politikai kalba apie 5–7 metus, kai Rusija atstatys pajėgumus ir galės pulti iš naujo, kiti įspėja, kad laiko liko visai mažai.
NSGK pirmininkas pabrėžė, kad išsiskiria suvokimas, kokia grėsmė labiausiai tikėtina – ar Rusija imtųsi plataus masto karo prieš NATO šalis, ar vis dėlto imtųsi provokacijų.
„Jei kalbame apie konvencinį, plataus masto divizijų karą, tada taip – tokiam karui rusams reikės 5–7 metų. Bet diversijoms, intervencijoms be tikslo okupuoti reikės visai kitų pajėgumų. Kai kur net nebus priartėta prie NATO penktojo straipsnio, reikės susitvarkyti valstybės mastu“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
Dėl to, tęsė politikas, jis taip akcentuoja ginkluotųjų pajėgų sąveiką su Vidaus reikalų ministerijos struktūromis, su pačia visuomene.
Visgi, L.Kasčiūnas negalėjo sutikti, kad ši sritis, visuotinės gynybos klausimai Lietuvoje yra apleisti, prioritetą teikiant konvencinei grėsmei.
„Žingsnis po žingsnio judame į priekį. Kad reikia daugiau pastangų ir energijos šioje srityje, tai taip, bet negalima sakyti, kad tai neveikia – tada turiu šokti pro langą, nes vien apie tai ir tegalvoju.
Lengva imti pinigus, pirkti sistemas, jas dėlioti ir sakyti, kad mes stiprėjame. Kūryba yra kompleksinis procesas, visuotinės gynybos principas yra ta vieta, kur mes galime daug daugiau energijos įdėti. Bet ne iš mano pusės – aš jau einu miegoti su ta mintimi ir su ja keliuosi“, – patikino jis.
Tiesa, L.Kasčiūnas įsitikinęs, kad nereikia turėti iliuzijų ir dėl to, kad Rusija negalvoja apie konvencinį divizijų karą.
„Jį dėlioja, jį simuliuoja, pratybose atidirbinėja. Ar turi pajėgumų tą dabar daryti? Turbūt ne, jiems reikės laiko atsigauti, bet jų ekonomika jau yra karo padėties ekonomika. Reiškia, kad jie atsigavinės greitai, nepaisant sankcijų“, – spėjo jis.
Ir nors Kremlius jau kitąmet gali mobilizuoti dar kelis šimtus tūkstančių naujų karių, L.Kasčiūnas ramina, kad vien to konvencinei atakai neužtektų.
„Mobilizacijos jiems neužteks – reikės technikos, vienetų, organizavimo. Tai vis tiek ilgesnis laikas, negu metai ar du. Bet viskas priklausys nuo dinamikos Ukrainoje.
Jeigu susiformuos kokios nors prorusiškos paliaubos, tai nuo to momento jie įjungs chronometrą ir tada jau skaičiuokime iki naujo karo. O kur jis bus, ar Ukrainoje, ar kažkur kitur – klausimas.
Tai ir parodo, kiek svarbi yra Ukraina, kaip ji yra sukabinusi rusų pajėgumą, sutelkia visą rusų dėmesį, juos sekina“, – pabrėžė L.Kasčiūnas.
Planus išduoda suplanuotas biudžetas
D.Šakalienė taip pat pastebėjo, kad visi Rusijos veiksmai leidžia manyti, kad Kremlius ruošiasi ne tik tęsti karą, bet ir jį plėsti.
„Norėtųsi save guosti ir galvoti, kad Rusija yra labai susilpninta, kad išsekinti jos resursai, kad ji sprendžia demografines krizes – taip, ji sprendžia demografines krizes, bet smūgis jos ekonomikai dėl sankcijų buvo labai mažas. Mes savo gynybos pramonę gaiviname ir plečiame labai lėtai, kai Rusija savo karinę pramonę plečia itin sparčiai, 3–4 kartus didina įvairių ginklų gamybą.
Šiuo metu Rusija yra pajėgi pagaminti po 300 tūkst. dronų per metus, tas skaičius auga. Rusija be problemų susirado partnerių – nuo Kinijos iki Šiaurės Korėjos iki Irano.
Matome, kad Rusija iš tiesų ruošiasi ilgam karui. Tai sakėme jau pernai – kad Rusija nebijos provokuoti, peržengti ribas. Turime atsižvelgti į tai, kad Rusija visada labai sėkmingai pasinaudoja galimybių langais – nuolat sukuria Vakarų pasauliui strategines dilemas, o mes nesugebame Rusijai tokių dilemų sukurti. Mes reaguojame ad hoc, reaguojame iš paskos.
Tai reiškia, kad yra didelė tikimybė, jog Rusija gali bandyti tas ribas peržengti. Ir mūsų saugumas priklausys ne nuo deklaracijų, dokumentų, o nuo to, ką mes galime realiai ant žemės, kiek mes pasiruošę dabar – tai yra mūsų infrastruktūra, personalas ir ginkluotė“, – kalbėjo D.Šakalienė.
Tuo pačiu D.Šakalienė pastebėjo, kad Rusija kitais metais karinėms reikmėms ketina skirti 37 proc. savo federalinio biudžeto.
„Jokia normali valstybė negalėtų taip savo biudžeto suplanuoti – žmonės išeitų į gatves. O jie tai daro, ir ruošiasi tai daryti toliau. Tai reiškia, kad jie ruošiasi ne tik tęsti šį karą, bet ir karo plėtrai. Ir tai nereiškia, kad būtinai ruošiasi konvenciniam karui – ir hibridinio karo priemones jie panaudoja labai sėkmingai.
Ar tai reiškia, kad dabar reikia pulti į paniką? Ne, nes reikia suvokti, kad Rusija visuomet, net ir darydama netikėtus veiksmus, naudodamasi galimybių langais, vis tiek vertina situaciją, ką gali padaryti ir ko negali.
Todėl mums reikia užtikrinti, kad mūsų pranašumas būtų toks, kad vis dėlto ji rinktųsi savo imperinę plėtrą vykdyti ne į mūsų pusę. Ar ji sustos ir jos nevykdys – labai abejoju“, – kalbėjo D.Šakalienė.
