„Turi baigtis tai, ką vadiname nesusišnekėjimais, nekalbadieniais, galų gale, negali būti marinuojamos kertinės Lietuvai ambasadorių pozicijos. Visi supranta Lenkijos vaidmenį Lietuvos Respublikai, bet Lenkijoje neturime ambasadoriaus jau kone metus. Tai prezidentas su Vyriausybe turi dirbti darniai, užtikrinti veiksmingą ir profesionalią diplomatinę tarnybą be jokių spragų“, – ketvirtadienį rinkiminės programos pristatymo renginyje kalbėjo buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas.
Dėmesys žmogaus teisėms: man visos šeimos bus lygios
Pasak D. Žalimo, pastarieji ketveri G. Nausėdos prezidentavimo metai pažymėti beprecedenčiu neapykantos kultūros ugdymu.
„Dėl to, kad iš prezidento institucijos pusės iš esmės pataikaujama visiems seniems stereotipams ir demonstruojama 19 amžiaus samprata apie žmogaus teises, moterų vaidmenį ir šeimos sampratą. (...) Dabartinis prezidentas man yra lygu stagnacijai ir grįžimui atgal“, – teigė D. Žalimas.
„Iš Lietuvos visuomenės turi būti išgyvendinama mizoginija, antisemitizmas, homofobija ir visos kitos neapykantos formos bei neturi būti toleruojamos autoritarizmo ir totalitarizmo idėjos. Tai čia prezidentas tikrai gali, pirmiausia, moraliniu autoritetu rodyti deramą lyderystę“, – teigė D. Žalimas, pridurdamas, jog Lietuvoje turi baigtis žeminimas tų šeimų, kuriose vaikus augina nesusituokę, vieniši ar tos pačios lyties asmenų šeimos.
„Visos šeimos man bus lygios. (...) Visos jos turi būti, kaip priklauso pagal Konstituciją, vienodai gerbiamos ir vienodai ginamos“, – kalbėjo kandidatas.
Gynybai – 3 proc. nuo BVP jau 2025-aisiais
Pasak D. Žalimo, kitas prioritetinis aspektas jo programoje – gynybos stiprinimas.
„3 proc. (nuo bendrojo vidaus produkto – ELTA) 2025 m. yra siekiamybė. Tai tikrai, greičiausiai, nėra paskutinė riba. Tas biudžetas turi didėti. Tačiau 3 proc. neturi būti gėris pats savaime – turime kreipti dėmesį į tai, kur tuos pinigus investuojame“, – teigė D. Žalimas.
Todėl, pažymėjo jis, svarbu sutelkti dėmesį ir į inovatyvios, ne tik tradicinės ginkluotės įsigijimą.
„Tradicinė ginkluotė praranda savo reikšmę, ji tampa žymiai labiau pažeidžiama nei kada nors anksčiau. Akcentuoju Ukrainos karo pamokas, pagal kurias, akivaizdu, reikia turėti technologijomis paremtą ginkluotę, oro gynybą ir, tris kartus pakartosiu šitą žodį – dronai, dronai, dronai. Čia turime didelį potencialą ir nacionalinės gynybos pramonės, į kurį taip pat reikia kreipti dėmesį“, – tikino D. Žalimas.
Kandidatas į prezidento postą taip pat pabrėžė sieksiantis stiprinti ir žmogiškuosius teritorinės gynybos išteklius.
„Gynyba – visų reikalas. (...) Tik nuveikta čia, ko gero, pakankamai nedaug. Tai teritorinės gynybos pajėgų stiprinimas taip pat yra vienas iš prioritetų – turiu omenyje krašto apsaugos savanorių pajėgas, bet ypač – Šaulių sąjungą. Jai tikrai reikalinga ir veiksmingų investicijų, ir žmogiškųjų išteklių augimo ir, svarbiausia, deramo apginklavimo – to, ko reikėtų teritorinės gynybos poreikiams, atsižvelgiant ir į išmaniosios ginkluotės poreikius“, – sakė kandidatas.
„Neatmetu ir visuotinės karo prievolės, tik jai taip pat reikia nuosekliai, palaipsniui pasiruošti“, – pridūrė D. Žalimas.
Reitingų ir konkurentų vertinti nesiima
Komentuodamas ketvirtadienį portalo delfi.lt pristatytus prezidento rinkimų reitingus ir savo vietą lyderių penketuke, D. Žalimas pripažįsta, kad rezultatai – malonūs, tačiau vienų ar kitų išvadų dėl to daryti neskuba.
„Malonu taip debiutuoti. Mano veidas Lietuvos viešajame gyvenime tikrai nėra naujas, bet politikoje pakankamai naujas. Tai, be abejo, malonu matyti tokį reitingą. Bet tikruosius reitingus parodo, be abejo, rinkimai“, – Eltai teigė D. Žalimas.
„Tai paskata sunkiam darbui, nes iš esmės tikrieji reitingai yra rinkimų rezultatai, kurie nuo reitingų skiriasi ir nebūtinai į teigiamą pusę“, – pridūrė jis.
Taip pat jis kol kas neįvardija ir potencialių konkurentų šalies vadovo rinkimuose.
„Visi konkurentai vienodai gerbtini. Neišskirčiau nei vieno specialiai“, – sureagavo D. Žalimas.
Šiuo metu apie keliamas ar remiamas kandidatūras prezidento rinkimuose yra paskelbusios 5 politinės partijos. Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus rinkimuose atstovaus premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos kandidatas bus Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Lietuvos regionų partija rems Kazlų Rūdos merą Mantą Varašką, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškėlė Giedrimo Jeglinsko, o Laisvės partija – buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą.
Taip pat žinomi dar 5 save išsikėlę kandidatai: gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, advokatas Ignas Vėgėlė ir teismo kaltu dėl sukčiavimo pripažintas aktyvistas Antanas Kandrotas, anksčiau į LRT generalinius direktorius bandęs kandidatuoti Zenonas Andrulėnas.
Apie antrosios kadencijos siekį paskelbė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Lietuvos socialdemokratų partija sprendimą dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose žada priimti vasarį, Darbo partija – sausį.
Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužės 12 d
