Ministrui Gabrieliui Landsbergiui ketvirtadienį pareiškus, kad prezidentui buvo pateiktos bent dvi ambasadorių kandidatūros, Prezidentūra paaiškino, kad pasiūlyti kandidatai į Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje postą šalies vadovui netiko dėl kvalifikacijos – esą vienas jų nemokėjo lenkų kalbos.
Tačiau su tokiu argumentu nesutinka Užsienio reikalų ministerija (URM). Ministerijos teigimu, svarbu tai, kad tarp pasiūlytų kandidatų buvo mokančių lenkų kalbą.
„Tarp pateiktų siūlytų profesionalų ambasadorių yra lenkų kalbą mokančių“, – Eltai teigė G. Landsbergio atstovė spaudai Paulina Levickytė.
Tačiau ketvirtadienį įsižiebusi diskusija bei pateikti skirtingi institucijų aiškinimai nėra vienintelis kilusios įtampos indikatorius.
Gerai informuoti šaltiniai Eltai teigė, kad šiuo metu apskritai stringa ambasadorių paskyrimo į Lietuvos atstovybes procesas. Ir to priežastis, įtaria jie, yra tarp Prezidentūros ir valdančiųjų kilusi diskusija dėl mobingu apkaltino ambasadoriaus Eitvydo Bajarūno. Šio ginčo kontekste Vyriausiosios tarnybinės etikos komisiją (VTEK) pradėjo tyrimą dėl E. Bajarūno ir G. Nausėdos apsilankymo miuzikle „Operos fantomas“.
URM šios šaltinių informacijos nekomentuoja, atsakymo į analogišką klausimą laukiama ir iš Prezidentūros.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas iš pareigų buvo atšauktas rugsėjo 7 d. pasibaigus kadencijai. G. Landsbergio teigimu, jo vadovaujama ministerija kandidatūras į ambasadoriaus postą prezidentui pateikė beveik prieš pusantrų metų.
I. Šimonytė sukritikavo Prezidentūrą
Ketvirtadienį situaciją dėl ambasadoriaus Lenkijoje komentavo ir premjerė Ingrida Šimonytė. Vyriausybės vadovė neslėpė, kad turi priekaištų Prezidentūrai. Pasak ministrės pirmininkės, būtent iš Daukanto aikštės rūmų atsakymų dėl kandidatų tinkamumo reikia laukti neįprastai ilgai.
„Sakyčiau, kad yra pasiliekama sau labai daug laiko tuos klausimus svarstyti ir neatsakyti į klausimą, ar kandidatai yra tinkami, ar netinkami. Tai nemanau, kad taip yra gerai. Dabar, kaip ir bet kada, būtų labai gerai turėti ambasadorių Lenkijoje, bet ką gi, reikės ieškoti sutarimo, kol jį rasime, ką čia daugiau gali padaryti“, – žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis ketvirtadienį šiek tiek anksčiau teigė kol kas neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo.
ELTA primena, kad abejonės dėl diplomato tinkamumo tęsti pareigas kilo po to, kai naujienų portalas „Delfi“ paskelbė, jog, šaltinių teigimu, URM sulaukė skundų dėl galimo E. Bajarūno mobingo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Prezidento ir užsienio reikalų ministro pozicijos dėl E. Bajarūno išsiskyrė. Šalies vadovas teigė, kad pasitiki diplomatu, o įtampos Londono ambasadoje natūralios, mat, E. Bajarūnas yra reiklus vadovas. Tuo metu šalies diplomatijos vadovas stebėjosi tokia G. Nausėdos pozicija – G. Landsbergiui atrodė keista, kad prezidentas suskubo užstoti diplomatą, prieš tai neišklausęs skundą pateikusių darbuotojų.
Kaip numato įstatymas, Lietuvos ambasadoriai yra skiriami ir atleidžiami prezidento Vyriausybės teikimu ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pritarimu.
