Psichikos sveikatos specialistė pažvelgė į nušautos moters dramą: klaidinga įsivaizduoti, kad žinome, kas ten įvyko

Šią savaitę policijos pareigūno nušautos moters istorija atskleidė, kad psichikos sveikatos srityje šiandien vis dar turime gilių stigmų, pažymi organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ projektų vadovė Aurelija Auškalnytė.

Vilniaus rajone prieš kelias dienas nutikusi nelaimė jau apipinta gandais ir kaimynų versijomis – aiškinama, kad itin agresyviai lemtingą vakarą besielgusi, policijos pareigūnus ir medikus peiliu puolusi gyventoja esą sirgo sunkia psichikos liga, yra gulėjusi ir psichiatrijos ligoninėje, tad vietiniai moters prisibijodavo, stengdavosi jos neišerzinti.<br> Lrytas.lt koliažas
Vilniaus rajone prieš kelias dienas nutikusi nelaimė jau apipinta gandais ir kaimynų versijomis – aiškinama, kad itin agresyviai lemtingą vakarą besielgusi, policijos pareigūnus ir medikus peiliu puolusi gyventoja esą sirgo sunkia psichikos liga, yra gulėjusi ir psichiatrijos ligoninėje, tad vietiniai moters prisibijodavo, stengdavosi jos neišerzinti.<br> Lrytas.lt koliažas
Vilniaus rajone prieš kelias dienas nutikusi nelaimė jau apipinta gandais ir kaimynų versijomis – aiškinama, kad itin agresyviai lemtingą vakarą besielgusi, policijos pareigūnus ir medikus peiliu puolusi gyventoja esą sirgo sunkia psichikos liga, yra gulėjusi ir psichiatrijos ligoninėje, tad vietiniai moters prisibijodavo, stengdavosi jos neišerzinti.<br>T.Bauro nuotr.
Vilniaus rajone prieš kelias dienas nutikusi nelaimė jau apipinta gandais ir kaimynų versijomis – aiškinama, kad itin agresyviai lemtingą vakarą besielgusi, policijos pareigūnus ir medikus peiliu puolusi gyventoja esą sirgo sunkia psichikos liga, yra gulėjusi ir psichiatrijos ligoninėje, tad vietiniai moters prisibijodavo, stengdavosi jos neišerzinti.<br>T.Bauro nuotr.
Vilniaus rajone prieš kelias dienas nutikusi nelaimė jau apipinta gandais ir kaimynų versijomis – aiškinama, kad itin agresyviai lemtingą vakarą besielgusi, policijos pareigūnus ir medikus peiliu puolusi gyventoja esą sirgo sunkia psichikos liga, yra gulėjusi ir psichiatrijos ligoninėje, tad vietiniai moters prisibijodavo, stengdavosi jos neišerzinti.<br>T.Bauro nuotr.
Vilniaus rajone prieš kelias dienas nutikusi nelaimė jau apipinta gandais ir kaimynų versijomis – aiškinama, kad itin agresyviai lemtingą vakarą besielgusi, policijos pareigūnus ir medikus peiliu puolusi gyventoja esą sirgo sunkia psichikos liga, yra gulėjusi ir psichiatrijos ligoninėje, tad vietiniai moters prisibijodavo, stengdavosi jos neišerzinti.<br>T.Bauro nuotr.
 Aurelija Auškalnytė.<br> Bertos Tilmantaitės nuotr.
 Aurelija Auškalnytė.<br> Bertos Tilmantaitės nuotr.
Vilniaus rajone prieš kelias dienas nutikusi nelaimė jau apipinta gandais ir kaimynų versijomis – aiškinama, kad itin agresyviai lemtingą vakarą besielgusi, policijos pareigūnus ir medikus peiliu puolusi gyventoja esą sirgo sunkia psichikos liga, yra gulėjusi ir psichiatrijos ligoninėje, tad vietiniai moters prisibijodavo, stengdavosi jos neišerzinti.<br>T.Bauro nuotr.
Vilniaus rajone prieš kelias dienas nutikusi nelaimė jau apipinta gandais ir kaimynų versijomis – aiškinama, kad itin agresyviai lemtingą vakarą besielgusi, policijos pareigūnus ir medikus peiliu puolusi gyventoja esą sirgo sunkia psichikos liga, yra gulėjusi ir psichiatrijos ligoninėje, tad vietiniai moters prisibijodavo, stengdavosi jos neišerzinti.<br>T.Bauro nuotr.
Policija.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Policija.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vilniaus rajone prieš kelias dienas nutikusi nelaimė jau apipinta gandais ir kaimynų versijomis – aiškinama, kad itin agresyviai lemtingą vakarą besielgusi, policijos pareigūnus ir medikus peiliu puolusi gyventoja esą sirgo sunkia psichikos liga, yra gulėjusi ir psichiatrijos ligoninėje, tad vietiniai moters prisibijodavo, stengdavosi jos neišerzinti.<br>T.Bauro nuotr.
Vilniaus rajone prieš kelias dienas nutikusi nelaimė jau apipinta gandais ir kaimynų versijomis – aiškinama, kad itin agresyviai lemtingą vakarą besielgusi, policijos pareigūnus ir medikus peiliu puolusi gyventoja esą sirgo sunkia psichikos liga, yra gulėjusi ir psichiatrijos ligoninėje, tad vietiniai moters prisibijodavo, stengdavosi jos neišerzinti.<br>T.Bauro nuotr.
Policija.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Policija.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Vilniaus rajone prieš kelias dienas nutikusi nelaimė jau apipinta gandais ir kaimynų versijomis – aiškinama, kad itin agresyviai lemtingą vakarą besielgusi, policijos pareigūnus ir medikus peiliu puolusi gyventoja esą sirgo sunkia psichikos liga, yra gulėjusi ir psichiatrijos ligoninėje, tad vietiniai moters prisibijodavo, stengdavosi jos neišerzinti.<br>T.Bauro nuotr.
Vilniaus rajone prieš kelias dienas nutikusi nelaimė jau apipinta gandais ir kaimynų versijomis – aiškinama, kad itin agresyviai lemtingą vakarą besielgusi, policijos pareigūnus ir medikus peiliu puolusi gyventoja esą sirgo sunkia psichikos liga, yra gulėjusi ir psichiatrijos ligoninėje, tad vietiniai moters prisibijodavo, stengdavosi jos neišerzinti.<br>T.Bauro nuotr.
Vilniaus rajone prieš kelias dienas nutikusi nelaimė jau apipinta gandais ir kaimynų versijomis – aiškinama, kad itin agresyviai lemtingą vakarą besielgusi, policijos pareigūnus ir medikus peiliu puolusi gyventoja esą sirgo sunkia psichikos liga, yra gulėjusi ir psichiatrijos ligoninėje, tad vietiniai moters prisibijodavo, stengdavosi jos neišerzinti.<br>T.Bauro nuotr.
Vilniaus rajone prieš kelias dienas nutikusi nelaimė jau apipinta gandais ir kaimynų versijomis – aiškinama, kad itin agresyviai lemtingą vakarą besielgusi, policijos pareigūnus ir medikus peiliu puolusi gyventoja esą sirgo sunkia psichikos liga, yra gulėjusi ir psichiatrijos ligoninėje, tad vietiniai moters prisibijodavo, stengdavosi jos neišerzinti.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Dec 16, 2023, 7:30 AM, atnaujinta Dec 16, 2023, 12:39 PM

Vilniaus rajone prieš kelias dienas nutikusi nelaimė jau apipinta gandais ir kaimynų versijomis – aiškinama, kad itin agresyviai lemtingą vakarą besielgusi, policijos pareigūnus ir medikus peiliu puolusi gyventoja esą sirgo sunkia psichikos liga, yra gulėjusi ir psichiatrijos ligoninėje, tad vietiniai moters prisibijodavo, stengdavosi jos neišerzinti.

Visgi, naujienų portalo lrytas.lt kalbinta specialistė atkreipė dėmesį, jog žuvusios moters sveikatos ir psichologinės būklės aptarinėti apskritai nereikėtų, nes jos tiksli diagnozė visuomenei nėra ir galbūt net nebus žinoma, o pati bendruomenė tokiose situacijose galėtų susitelkti ir žmogui tiesiog padėti savaip.

Įžvelgia įsisenėjusius stereotipus

„Būtų klaida įsivaizduoti, kad mes suprantame, kas toje situacijoje vyko. Čia reikėtų brėžti griežtą ribą – mes nežinome, kas ten buvo“, – antradienį nutikusią tragediją komentavo A.Auškalnytė.

Jos teigimu, žmogaus psichikos sveikatos įvertinimas įvyksta ir diagnozė sužinoma tik psichiatro kabinete, akis į akį. O gilesnes problemas neretai užprogramuoja laiku negauta tinkama pagalba.

„Tai, kad moteris gulėjo psichiatrinėje ligoninėje, dar nebūtinai kažką labai stipraus reiškia, nes psichikos sveikatos sunkumus per gyvenimą patiria visi – vienokiu ar kitokiu metu, įvairiuose gyvenimo etapuose. Yra visiškai normalu gauti pagalbą, kreiptis pagalbos, ir kartu tą pagalbą gauti psichiatrinėje ligoninėje.

Yra toks mitas, kad, jeigu jau gulėjai psichiatrinėje ligoninėje, tai jau esi kažkoks ypatingai išprotėjęs. Šis mitas yra ne tik klaidingas, bet ir daro labai didelę žalą tame, kad žmonės nesikreipia pagalbos“, – aiškino „Psichikos sveikatos perspektyvų“ atstovė.

Pasak A.Auškalnytės, psichikos sveikatos sutrikimų išryškinimas šioje konkrečioje situacijoje atskleidė, kad visuomenė dar turi labai daug nuveikti, mažindama stigmas.

„Po to, ką matėme viešojoje erdvėje, iš karto prasidėjo kalbos, kad „psichikos ligonius reikia uždaryti“. Kas tai yra? Tai yra apie stigmą ir apie žalą, kuri daroma mūsų visai visuomenei, kai žmonės nesikreipia pagalbos.

Kai žmonės ilgai nesikreipia pagalbos, natūralu, kad psichikos sveikatos būsena, sutrikimai blogėja, žmogus jaučiasi nesaugus. Tas pats agresyvumas neretai kyla iš nesaugumo jausmo. Tai mes sukame tokį užburtą ratą“, – svarstė specialistė.

Tiesa, anot pašnekovės, kalbant apie pačią agresiją ar smurtinius nusikaltimus, šie yra gerokai dažniau būdingi žmonėms, kurie neturi jokių psichikos sveikatos sutrikimų.

„Kokia didžiausia mūsų problema? Smurtas artimoje aplinkoje, kuris dažnai būna ir lyties pagrindu, lyčių stereotipų nulemtas, ir moterys mūsų visuomenėje tikrai daug labiau rizikuoja patirti smurtą iš savo partnerio, o ne iš kaimynės, kuri turi psichikos sveikatos sutrikimų.

Kai toks atvejis įvyksta, mums atrodo, kad visi žmonės su psichikos sveikatos sutrikimais yra agresyvūs. Agresija šiuo atveju reiškia nebūtinai vien tik psichikos sveikatos sutrikimą – tai reiškia platesnę žmogaus gyvenimo situaciją.

Galbūt žmogus tinkamu laiku negavo pagalbos, galbūt Lietuvoje nėra tokios geros pagalbos, kuri padėtų atsigauti ir nereaguoti itin jautriai į kiekvieną aplinkinių skaudesnį žodį ar dirgiklius?

Mes galime svajoti, kad Lietuvoje būtų efektyvi krizių komanda, kuri atvyktų ir padėtų, kad nereikėtų kažkur žmogaus išvežti, kuri iš tikrųjų mokėtų prieiti prie žmogaus ir tą agresiją nuraminti“, – komentavo A.Auškalnytė.

Pasimokyti svarbu ir institucijoms

Ką padaryti gali pati bendruomenė, supanti psichikos sveikatos problemų turintį asmenį? Pasak „Psichikos sveikatos perspektyvų“ projektų vadovės, ji taip pat gali kažkiek prisidėti ir sprendžiant socialines problemas, su kuriomis toks žmogus susiduria.

„Šiuo atveju mes jų nežinome, bet kartais žmogui būna sunku pasirūpinti ir kai kuriais buitiniais dalykais, kurie gali kartais kelti didelį stresą. Labai svarbu suprasti, kad stereotipai ir žmonių su psichikos sveikatos sutrikimais baimė yra lengvai pašalinama, kai turima daugiau kontaktų, kai žmonės, turintys tų psichikos sveikatos sutrikimų, kalba apie savo patirtis.

Pavyzdžiui, mes žinome, kad vyrai ganėtinai dažnai smurtauja prieš moteris, tačiau mes pažįstame tiek daug vyrų, jog žinome, kad ne visi jie yra smurtautojai. Panašiai yra ir su psichikos sveikatos sutrikimais.

Jei mes apie tai nekalbame, jei mes nežinome, kad mūsų aplinkoje yra tokių žmonių, kurie lankėsi psichiatrinėje ligoninėje, tada mes ir laikomės stigmų.

O jei mes kalbame, matome, kad yra įvairių žmonių, kai kurie iš jų elgiasi agresyviai, o kiti yra labai jautrūs ir nuostabūs žmonės, tada tie stereotipai ir menksta“, – įsitikinusi A.Auškalnytė.

Taip pat, anot „Psichikos sveikatos perspektyvų“ projektų vadovės, ir pačios institucijos turėtų toliau mokytis bei gebėti dirbti su tokių psichologinių problemų turinčiais žmonėmis.

„Aš manau, kad yra įgūdžių, puikių žinių, bet reikalinga ir toliau tobulinti tas žinias, taikyti vadinamąjį deeskalacijos metodą, kuris taikomas nuraminti žmogui, esančiam nepakeliamame strese, susikalbėti, surasti kontaktą ir, jei reikia, suteikti pagalbą.

Tai yra tokie įgūdžiai, kurie tobulinami per ilgą laiką, ir manau, kad reikėtų tam skirti dėmesio, kad specialistai turėtų laiko mokytis. Kartais, kai kalbame su gydymo įstaigomis, medikai sako, kad jiems net nėra kada keliauti į mokymus.

Manau, tai turėtų būti prioritetas“, – portalui lrytas.lt sakė A.Auškalnytė.

Nesustabdė nei šūviai, nei elektrošokas

Primename, kad antradienį policijos pareigūnas nušovė medikus ir policininkus kastuvu bei peiliu puolusią moterį, kurios niekaip nebuvo įmanoma suvaldyti. Baraškų kaimo, kuriame ir įvyko tragedija, gyventojai kalba, kad moteris sirgo sunkia psichine liga, dažnai elgdavosi neadekvačiai, buvo agresyvi.

Policijos departamento pranešime rašoma, kad pareigūnus į Baraškų kaimą (Vilniaus rajonas) iškvietė greitosios pagalbos dispečerė apie 14 val. 17 min. Policijai perduotame kvietime buvo sakoma, kad agresyvi moteris (gim. 1972 m.) kastuvu užpuolė atvykusius medikus. Nurodoma, kad į tarnybas kiek po vidurdienio kreipėsi moters sūnus, tuo metu buvęs darbe. Jis sakė, kad motinai sutriko sveikata, ji elgiasi neadekvačiai.

Medikai ir pareigūnai pas ją važiavo jau ne kartą, nes moteris esą ne vienerius metus sirgo psichikos liga, vartojo vaistus. Dėl to vyras buvo pabrėžęs, kad medikai be pareigūnų į namus nevažiuotų.

14 val. 17 min. jau buvo gautas GMP dispečerės pranešimas, kad agresyvi moteris (gim. 1972 m.) kastuvu užpuolė atvykusius medikus. Jie kurį laiką policijos pagalbos nesulaukė, nors ragino paskubėti. Per užpuolimą buvo sužalotas paramedikas (gim. 1988 m.) ir apgadintas greitosios pagalbos automobilis.

Sprukdamas nuo agresyvios moters, greitosios pagalbos vairuotojas paslydo ir krito. Būtent tada moteris jam kirto per ranką. Po kurio laiko agresyvi moteris pareigūnus puolė kviesti pati, aiškindama, kad jos namą apsupo netikra policija, ją nori nužudyti.

Į įvykio vietą galiausiai atvykus policijos pareigūnams, moteris juos puolė su peiliu. Bandydami moterį sutramdyti, pareigūnai panaudojo dujas ir elektros impulsinį prietaisą „Taser“. Elektros šoko prietaisu policininkai atliko keturis šūvius. Jais policininkai išnaudojo visus turimus elektros šoko prietaiso užtaisus, bet ir tai moters nesustabdė.

Galiausiai gindamasis nuo užpuolimo Vilniaus apskrities VPK Specialiosios parengties skyriaus pareigūnas (gim. 1990 m.) iš tarnybinio pistoleto „Glock 19“ iššovė penkis šūvius į moterį. Pirmiausiai buvo peršauta moters koja, tačiau ji vis tiek atsistojo ir su peiliu rankose pradėjo bėgti link pareigūno. Jos nepavyko sustabdyti ir šūviais į rankas.

Galiausiai buvo pataikyta į pilvą ir moteris mirė. Policijos departamentas praneša, kad moterį nušovęs pareigūnas yra patyręs policininkas, jo tarnybos stažas – beveik 10 metų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo ir piktnaudžiavimo.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.