Tačiau problema, anot jo, yra dar gilesnė, o nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios išryškėjęs lietuvių ir rusų priešiškumas šalyje tik auga.
Pasidalinę per pusę
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) užsakymu spalio 12–21 dienomis atliktoje apklausoje apie tai, kiek šalies gyventojų asmeniškai ryžtųsi ginti Lietuvą, išryškėjo viena nemaloni detalė: daugiau nei 50 proc. apklaustųjų rusų kilmės Lietuvos gyventojų yra gana tvirtai nusiteikę neginti Lietuvos.
Vieninteliu likusiu rusų bendruomenės Lietuvoje atstovu juokais save vadinantis verslininkas Viktoras Voroncovas naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kad toks tyrimo rezultatas visiškai atitinka tikrovę.
Tiesa, V.Voroncovas pabrėžė, kad rusų diasporos Lietuvoje negalima vertinti kaip monolitiškos – anot jo, reikia aiškiai atskirti daugiau nei 50 metų amžiaus rusus ir rusus iki 40–50 metų.
„50-ies ir vyresni žmonės negins Lietuvos, niekas absoliučiai. Bus išdavikai, informuos Rusijos kariuomenę apie tai, kur gyvena Lietuvos karininkai. Bus siaubas.
Bet jeigu kalbėtume apie amžiaus grupę iki 40 metų – visi kaip vienas eis, paims ginklą ir gins Lietuvą, nes šie žmonės gimė jau nepriklausomoje Lietuvoje, išaugo Europos Sąjungoje. Jie žino, ką duoda ES, NATO, Šengeno erdvė. Yra aiškus supratimas, už ką reikia kovoti“, – portalui lrytas.lt teigė rusų tautybės Lietuvos pilietis.
Kaip vienintelį pozityvumą šioje situacijoje V.Voroncovas teigė įžvelgiantis tai, kad jeigu tokia pati apklausa bus padaryta po dešimties metų, statistika bus ženkliai kitokia. O dabar, jo manymu, šios dvi amžiaus grupės Lietuvoje pasidalinusios apylygiai.
„Dabar esame taške, kai situacija keičiasi. Po penkerių metų vyresnių rusų Lietuvoje dėl visokių aiškių demografinių priežasčių bus jau mažiau.
Matome, kad visi jaunos kartos rusai kalba lietuviškai, labai daug jų tarnavo Lietuvos kariuomenėje ir labai daug iš jų ir pasirinko profesionalią tarnybą kariuomenėje, arba policiją, arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT), arba muitinę.
Tai normalu. Mūsų, rusų Lietuvoje, skaičius mažės – tai neišvengiama, bet mūsų bendruomenės kokybė ženkliai pagerės“, – spėjo jis.
Ragina nenusisukti
Visgi, V.Voroncovas įsitikinęs, kad nei Lietuvos politikai, nei patys šalies gyventojai neturėtų nuleisti rankų dėl vyresnės kartos rusų tautybės gyventojų.
Pats Vilniaus rajone esančiame kaime gyvenantis V.Voroncovas pasakojo dažnai bendraujantis su rusakalbiais gyventojais, kurių čia itin daug.
„Su jais reikia bendrauti. Kai pabendrauji, supranti, kad seni žmonės iki šiol gyvena rusų televizijos burbule. Pažiūrėkite į bet kokią rusakalbių grupę – pats populiariausias klausimas yra kaip per internetą prijungti prie Rusijos televizijos kanalų.
Žmonės iki šiol gyvena tame burbule – per 32 nepriklausomybės metus labai mažai padarėme, kad tiems pensininkams sukurtume normalią mediją rusų kalba. Jeigu pakeistume jų žiūrimą kanalą į lietuvišką, bet rusų kalba, su normaliomis naujienomis apie Lietuvą, žmonės pasikeistų neatpažįstamai“, – įsitikinęs jis.
Šiuo atveju V.Voroncovas mato ir politikų nenorą bandyti keisti šią situaciją.
„Kada paskutinį kartą I.Šimonytė nuvažiavo į Visaginą ir pasikalbėjo su paprastais pensininkais? Jeigu ji pasakytų, „pensininkai, aš noriu atvažiuoti pas jus į Visaginą ir rusų kalba su jumis pasikalbėti“, neįsivaizduojate – pusė miesto subėgtų. Bet I.Šimonytė to nedaro.
I.Šimonytė galėtų paaiškinti, kad mes gyvename neblogai, kad NATO yra gerai, kad gina jus nuo karo. Ir Viktorija Čmilytė-Nielsen tai galėtų padaryti, ir Gitanas Nausėda. Bet mūsų politikai neina – jokia partija ten neina kalbėtis su rusakalbiais. Tai yra problema“, – dėstė jis.
Šiam politikų vangumui, V.Voroncovo manymu, yra paprastas paaiškinimas – naudos klausimas.
„O kam reikia? Kam dabar reikalingi rusų pensininkų balsai? Dabar tie pensininkai nebalsuos – nėra „Lietuvos rusų sąjungos“, nėra „Rusų aljanso“, tai ką tie pensininkai padarys? Jie nueis ir balsuos už R.Paksą. Visiems aiškinu – jau nėra R.Pakso biuleteniuose, nėra tokios partijos. Jie atsako, kad tada balsuos už tą partiją, už kurią R.Paksas pasakys balsuoti.
Tai yra naudinga tradicinėms partijoms, nes to elektorato balsai eina bet kur, visiškai nedaro įtakos Seimo, Europos Parlamento rinkimams.
Senus rusus lengva išmesti į kelkraštį, ir niekam neįdomu. Gal tai yra gerai politikams, bet labai blogai Lietuvai, nes mes turime kovoti už kiekvieną mūsų pilietį – nesvarbu amžius, politinė orientacija.
Turime kovoti ir aiškinti, kad mes gyvename gerai, mes šalis, kurią visi turi ginti – ir pensininkai turi ginti, ir rusakalbiai, kurie nekalba lietuviškai, vis tiek turi ginti savo šalį“, – kalbėjo jis.
Priešiškumas tik išaugo
Tiesa, V.Voroncovas pastebėjo, kad pačių lietuvių požiūris į rusų tautybės gyventojus didžiąja dalimi išliko itin neigiamas.
Anot jo, lietuvių priešiškumas rusams nuo 2022 metų vasario, kai Rusija užpuolė Ukrainą, iki dabar ne sumažėjo, bet priešingai – tik išaugo.
„Kai prasidėjo karas, visi kalbėjo, o ir pati I.Šimonytė pasakė rusiškai, kad jūs esate mūsų šalies piliečiai ir nieko jums nebus, o V.Čmilytė-Nielsen apskritai padarė susitikimą su Rusijos inteligentija, kuriame ir aš buvau, ir jame buvo pasakyta aiški žinia, kad jie padarys viską, kad mes nebūtume diskriminuojami ar nuskriausti. Bet dabar situacija keičiasi, o niekas apie tai nekalba“, – nurodė jis.
Pašnekovas kaip pavyzdį pateikė tai, kad Lietuvos rusų dramos teatro (LRDT) pavadinimas buvo pakeistas į naują pavadinimą – Vilniaus senasis teatras.
„Ar buvo kokia nors diskusija su teatro aktoriais? Nebuvo nieko. Kultūros ministerija priėmė sprendimą ir pakeitė pavadinimą, o jeigu kas prieštarauja – „aš jus išmesiu iš teatro“.
Aš, kaip rusas, dėl to nieko nejaučiu – kaip turėjau fantastiškus santykius su lietuviais, lenkais, žydais, taip ir turiu. Bet, pavyzdžiui, jeigu feisbuke parašau kitokią nuomonę, tai iš karto atsiranda komentaras, kad „su tavo pavarde reikia tik pasiimti lagaminą ir varyti atgal į Rusiją“.
Tai yra tokia primityvi, buitinė diskriminacija, ir ji yra padidėjusi, bet negaliu sakyti, kad asmeniškai jaučiu kokių nors grėsmių. V.Putinas pradėjo karą, jis vyksta jau antri metai – ar galima tikėtis, kad nebus kokio nors blogo elgesio rusų atžvilgiu? Bus, su tuo reikia gyventi“, – kalbėjo V.Voroncovas.
Rusų tautybės lietuvis pasakojo nuolat girdintis, kad Lietuvoje rusai niekada anksčiau negyveno, kad rusų kalba yra fašistų kalba, kad rusų kultūra yra blogis.
„Apskritai kaip rusai mes turime išeiti į Katedros aikštę, atsisakyti savo kalbos, pasakyti, kad niekada gyvenime nebekalbėsime rusiškai – tai nesąmonė, bet to yra pilnas feisbukas.
Niekas nekalba, kad, pavyzdžiui, A.Paleckis yra lietuvis, visi, kas tąkart važiavo pas A.Lukašenką, buvo lietuviai, bet visiems rusai trukdo gyventi, ir rusų kalba“, – piktinosi jis.
Baltarusių padėtis – dar sunkesnė
Tuo metu Baltarusijos piliečių padėtis Lietuvoje V.Voroncovui – tarsi „druska ant žaizdos“.
V.Voroncovas pasakojo, kad jau penkerius metus jo įmonėje dirba inžinierius iš Baltarusijos, turintis nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau jo žmonai visai neseniai šis leidimas nebuvo pratęstas.
„Mano inžinierius – fantastiškas žmogus, pritraukia į mūsų įmonę labai daug klientų, labai daug investicijų, jis mūsų variklis eksporte. Jis labai daug padaro, kad Lietuvos gynyba būtų sustiprinta. Bet jo žmonai nepratęstas leidimas gyventi, nes prieš atvažiuodama į Lietuvą 2019 metais dirbo valstybiniame banke, darbas buvo susijęs su PR (viešaisiais ryšiais, – aut.past.).
Migracijos departamento pranešime parašyta, kad jo žmona kelia grėsmę nacionaliniam Lietuvos saugumui, nes ji dirbo valstybiniame banke ir galėjo būti užverbuota. Baltarusijoje 75 proc. yra valstybinės įmonės, ten nėra kur dirbti“, – pasipiktinimo neslėpė jis.
„Kur gyvename – demokratinėje valstybėje ar diktatūroje? Kur yra nekaltumo prezumpcija? Jeigu matote, kad tas žmogus yra šnipas – paimkite už rankos ir nenaikinkite leidimo gyventi, o iš karto į kalėjimą sodinkite. Bet jeigu nėra įrodymų, tai negalima taip daryti“, – pridūrė jis.
V.Voroncovas teigė iš Baltarusijos bendruomenės Lietuvoje girdintis, kad jau apie 100 žmonių gavo panašius pranešimus.
„Ar mūsų politika yra išstumti baltarusius, kurie pabėgo iš A.Lukašenkos režimo, pasirinko Lietuvą kaip vietą, kur saugu gyventi, išmoko lietuvių kalbą, dirba pas mus?
Tai, kas vyksta su Baltarusija, yra nenormalu. Bet norėčiau pamatyti S.Cichanouskają susitikinėjančią su mūsų valdžia, ir bandančią apginti baltarusius. To aš nematau“, – pripažino jis.
V.Malinionis: sugriežtinimas yra tikslingas
Vertindamas ganėtinai niūrią statistiką atsargos pulkininkas, Gynybos paramos fondo vadovas Vaidotas Malinionis pastebėjo, kad rusų tautinė mažuma sudaro nedidelę dalį visos Lietuvos gyventojų – apie keturis procentus.
Be to, V.Malinionis įsitikinęs, kad reikėtų pasidžiaugti tuo, kad pusė rusų tautybės gyventojų vis dėlto į Lietuvą žiūri kitaip – mano, kad Lietuvą ginti reikia.
„Reikėtų prisiminti, kad vis dėlto per daugelį metų jie buvo indoktrinuoti Rusijos propagandos, V.Putino. Tai nieko keisto, nes jie žiūrėdavo rusiškus kanalus, per kuriuos jau seniai, dar nuo 2000-ųjų, buvo skatinama karo propaganda, o nuo 2010 metų ta propagandos raiška tik didėjo.
Tad nieko keisto – tiesiog reikia juos daugiau pilietizuoti ir atriboti nuo tos karo propagandos, kuri taip pat yra ginklas“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė V.Malinionis.
Atsargos pulkininkas taip pat teigė manantis, kad apklaustųjų rusų ryžtas ginti Lietuvą arba jos neginti labai priklauso nuo jų amžiaus.
„Tikiu, kad jaunimas turėtų būti žymiai geresnėje pozicijoje negu vyresni žmonės, tie, kurie angliškai nekalba, gal net kai kurie ir lietuviškai nekalba. Aišku, kad jie žiūri tuos rusiškus kanalus“, – pastebėjo jis.
Tuo metu vertindamas baltarusių padėtį Lietuvoje ir politikų planuojamą sankcijų rusams ir baltarusiams suvienodimą, atsargos pulkininkas pabrėžė, karo metu valstybė turi imtis griežtų priemonių.
„Vis tik gyvename karo laikotarpyje – tas karas yra už mūsų sienos. Aišku, kad karo metu reikia imtis saugumo priemonių – tai jau nebe ta kasdienė būsena, kuria galėjome džiaugtis iki 2022 metų vasario 24 dienos.
Karo metu, siekiant nepastatyti savo valstybės į labai didelį pavojų, galbūt ir reikia tokių priemonių“, – teigė jis.
Tuo metu su šalyje jau esančiais kitataučiais, anot jo, tiesiog reikia bendrauti, palaikyti ryšį.
„Reikia bendrauti su tais įvažiavusiais žmonėmis, nepalikti jų izoliuotų, nes mūsų tikslas yra juos integruoti, kad jie nevirstų mums našta karo metu, arba dar blogiau – penktąja kolona. Reikia, kad jie būtų lojalūs mūsų valstybei, kuri juos įsileido ir jiems padėjo.
Aišku, tas pavojus yra, ir dabar planuojamas baltarusių patekimo į Lietuvą sugriežtinimas, mano manymu, yra tikslingas. Didžioji dalis jų yra ekonominiai migrantų, o dėl politinių priežasčių persekiojami baltarusiai vis tiek būtų įleidžiami.
O visų kitų, kurie gali pasislėpti po ekonominių migrantų priedanga, reikia saugotis, kad neatsibustume vieną rytą, o penktoji kolona būtų didesnė nei mūsų ginkluotosios pajėgos su Šauliais kartu sudėjus“, – įsitikinęs V.Malinionis.
