Pareigūnai rikiavosi su profesinių sąjungų vėliavomis – atvyko ir Lietuvos pasienio pareigūnų, ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų atstovai. Jie rankose taip pat laikė plakatą su užrašu „Ar sutinkate lošti iš visuomenės ir šalies saugumo?“
„Niekas negali žinoti, kad pareigūnai nusivylę neišeis – tokios nuotaikos vyrauja pareigūnų bendruomenėje. Ir jeigu garantijos dar būtų mažinamos, dalis pareigūnų galimai paliktų tarnybą. O tai – didžiulė grėsmė visuomenės saugumui“, – žurnalistams NPPSS proteste antradienį kalbėjo S. Džiautas.
Jis pabrėžė, jog vienas svarbiausių profesinėms sąjungoms klausimų, kurį naujuoju projektu siūloma keisti – tai įstatymu pareigūnams garantuojamas priedas už darbo stažą.
„Norime, kad šita nuostata liktų įstatyme ir kad profesinės sąjungos būtų įtraukiamos į darbo užmokesčio sistemos kūrimo procesą, ko nėra įstatyme“, – kalbėjo profesinių sąjungų atstovas.
„Tai mus čia atvarė paskutinė viltis, kad Seimas išklausys, girdės pareigūnų bendruomenę ir kad pareigūnams suteikiamos garantijos nebus mažinamos įstatymu“, – pridūrė S. Džiautas.
R. Katinienė: pareigūnų bendruomenė šiems pokyčiams nepritaria
Tuo metu Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) pirmininkė Roma Katinienė antradienį išplatintame pranešime žiniasklaidai teigia, kad jei Vidaus tarnybos statuto pataisos bus priimtos, pasekmes pajus kiekvienas Lietuvos pilietis, o nesaugumas – didės.
Ji taip pat akcentuoja, jog, nors profesinėms sąjungoms ir buvo pristatytas Vidaus tarnybos statuto pataisų projektas, pareigūnų palaikymo jis nesulaukė. Vis dėlto, kaip pabrėžia R. Katinienė, ministrė esą klaidingai tikina, kad profesinės sąjungos pritarė reformos projektui.
„Susitikimai aptarti projektą, tokie, kokie jie buvo – nėra profesinių sąjungų pritarimas. (...) Šiam teisės aktui nepritaria ir pareigūnų bendruomenė, kuri nemato naudos, įžvelgia grėsmių, nesupranta kodėl ketinama mažinti ir taip nedideles pareigūnų socialines garantijas bei naikinti motyvacines priemones“, – pranešime sako ji.
„Tuščiai skamba ir ministrės žodžiai apie nuo ateinančių metų staiga į viršų šausiantį policininkų ir kitų pareigūnų atlyginimą. Deja, ministerijos pateikta skaičiuoklė jokio reikšmingo kilimo nepatvirtino. Tad norėtųsi paklausti, ar tikrai, esant tokiam pasipriešinimui ir neatsakytiems klausimams, reikia stumti projektą, kuriuo netiki net bendruomenė?“ – klausimą kėlė R. Katinienė.
Kritiką ministerijai ir jos siūlomam projektui žeria ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijaus Jagminas. Jo teigimu, tiesioginės komunikacijos dėl teikiamų projektų tarp ministrės ir pareigūnų bendruomenių nėra.
„Nėra komunikacijos, ji – apsimestinė, nepakankama ir apgailėtina. (…) Vidaus reikalų sistema yra išderinta, nepatraukli, o blogiausia – iliuzinė. Iliuzijas tiek visuomenei, tiek pareigūnams kurpianti ministerija, deja, nesuvokia, kas bus, kai miražas išsisklaidys ir liksime su realybe – pavėluotais atvykimais į įvykius, perdegusiais policininkais, ir tuščiomis Policijos mokyklos klasėmis“ – teigia V. Jagminas.
V. Bakas: siūlomos pataisos politizuoja vidaus tarnybą
Su protestuojančiais pareigūnais susitikęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Seime Vytautas Bakas pažymėjo, kad šios ministrės Agnės Bilotaitės vadovaujamos Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teikiamos pataisos neturi praktinės reikšmės ir tik politizuoja vidaus tarnybą.
„Iš esmės šitas siūlymas neturi jokios idėjos, bet jame yra užslėpti du svarbūs dalykai. Pirma – visa vidaus tarnyba labai stipriai politizuojama, centralizuojant darbo užmokesčio sistemą, iš jos pašalinant pareigūnų bendruomenę ir jų galimybę derėtis dėl darbo užmokesčio“, – kalbėdamas su žurnalistais pabrėžė V. Bakas.
„Antra – statutas padarys žalą didžiausią patirtį turintiems pareigūnams. Kitaip tariant, jis demotyvuos, gal atpigins, ministrės nuomone, tarnybą, bet žmonės, kurie turi didžiausią patirtį, jau dabar jaučiasi neramiai ir dažnas jų galvoja apie tarnybos palikimą“, – pridūrė jis.
Pasak parlamentaro, jam nėra žinoma, kodėl ši reforma buvo inicijuota – to, anot V. Bako, negali paaiškinti ir pati A. Bilotaitė. Todėl V. Bakas šį įstatymo projektą vadina tiesiog neprofesionalumu.
„Ministrė pati to (kodėl toks projektas atsirado – ELTA) paaiškinti negali. Vis tiek, kaip politikas, bandai ieškoti tos logikos, koks tai valstybei pokytis, bet, tiesą sakant, nėra galimybės jo įžvelgti. Tai manyčiau, kad tai tiesiog neprofesionalumas“, – teigė V. Bakas.
Po protesto pareigūnų atstovai eina į Seimą ir stebės balsavimą dėl įstatymo gyvai, parlamento salėje.
Antradienį Seimas turėtų apsispręsti dėl ministrės Agnės Bilotaitės vadovaujamos Vidaus reikalų ministerijos (VRM) inicijuotų Vidaus tarnybos statuto pataisų. Jas priėmus, pareigūnai turėtų galimybę derėtis dėl apmokėjimo sistemos kolektyvinėmis sutartimis. Jeigu tokios sutarties nėra, apmokėjimo sistemas tvirtintų centrinių statutinių įstaigų vadovai. Tačiau prieš tai turėtų būti įvykdytos Darbo kodekse numatomos informavimo ir konsultavimosi procedūros.
Kartu siūloma mažinti priedus už stažą valstybės tarnyboje. Šiuo metu šis priedas negali viršyti 30 proc. pareiginės algos – siūloma, kad dydis nesiektų daugiau nei 20 proc. pareiginės algos. Visgi, VRM nurodo, kad pareigūnams, šiuo metu už stažą gaunantiems didesnius priedus, jie mažinami nebus. Stažas taip pat būtų vienas iš esminių kriterijų, nustatant pareiginės algos dydžius.
Taip pat numatomi pokyčiai, susiję su pareigūnų perkėlimo tvarka – esant būtinybei pareigūnas būtų deleguojamas į kitą vietovę 3 mėn. laikotarpiui. Bendras pareigūno perkėlimo į kitas pareigas laikotarpis per 3 jo tarnybos metus negalėtų viršyti pusmečio.
Įstatymo projektu taip pat sumažinamas pareigybių grupių skaičius – nuo 15 iki 10, dėl ko, iniciatorių teigimu, bus nustatyta aiškesnė pareigybių sistema bei hierarchija.
Statuto pataisų projektu taip pat nustatyta galimybė įstaigų pasitelkti kursantus, vykdyti tarnybų funkcijas kartu su pareigūnais. Be to, numatoma galimybė pratęsti tarnybos trukmę ne tik pirminės grandies, bet ir vidurinės grandies pareigūnams.
