„Žymioji ambasadoriaus Lenkijoje atranka buvo paskelbta 2022 m. rugpjūčio mėnesį. Spalio mėnesį atranka buvo pabaigta, suformuotas sąrašas ir pateiktas institucijoms derinti“, – trečiadienį Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdyje kalbėjo G. Landsbergis.
„Kodėl taip anksti? Todėl, kad atrinkus žmogų, būtų galima tuomet atlikti visus reikiamus darbus – žmogus gali būti komandiruojamas į tą valstybę, pradėti megzti ryšius, informuoti. Mes galime daug dalykų padaryti iki tol, kol tam žmogui teks išvažiuoti“, – aiškino jis.
Pasak G. Landsbergio, naujų ambasadorių paskyrimas prasideda atšaukimų sąrašu – Lenkijos atveju tai prasidėjo 2022 m. birželį.
„Mūsų lūkestis buvo gruodžio mėnesį turėti jau apderintą sąrašą, kurį būtų galima paleisti į gyvenimą ir jis pradėtų gyvuoti“, – aiškino jis.
Pristačius kandidatūras, ambasadoriaus skyrimo klausimas užstrigo: tikina, kad paaiškinimų iš Prezidentūros nebuvo
Pasak URM vadovo, rengtame konkurse paraiškas pateikė 4 dalyviai. Vienas jų, anot G. Landsbergio, akivaizdžiai išsiskyrė savo kompetentingumu.
„Iš keturių kandidatų vienas kandidatas akivaizdžiai išsiskyrė savo kompetencija ir darbo patirtimi – prieš tai buvusio darbo patirtimi.
Kitaip tariant, jis dirbęs aukštose pareigose ambasadoje Lenkijoje, puikiai kalba lenkų kalba“, – konkurso aplinkybes dėstė ministras, pridurdamas, kad šis kandidatas šiuo metu užima aukštas vadovaujamas pareigas.
G. Landsbergis pažymėjo, kad iš kitų konkurse dalyvavusių asmenų dar vienas kandidatas mokėjo lenkų kalbą, kiti du – ne.
„Akivaizdu, kad vienas kandidatas idealiai atitiko reikalavimus. Jis buvo pateiktas kartu su kitais, su grupe. Turėjau galimybę taip pat ir pats, ir per kolegas pristatyti kandidatūrą, paaiškinti argumentus. Procesas užstrigo – labai ilgai“, – apgailestavo jis, pažymėdamas, kad nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. balandžio URM ir Prezidentūrai pavyko rasti kompromisus dėl kitų paskyrimų.
„Klausimas dėl Lenkijos nesisprendė. Bet nesisprendė, kas paminėtina, ne dėl kokių nors argumentų, kurie būtų išsakyti. Mes negirdėjome argumentų, jie nebuvo pristatyti. Išskyrus vieną argumentą, kuris buvo pasakytas – kad reiktų laukti NATO samito ir po jo būtų priimti sprendimai“, – akcentavo jis, nurodydamas, kad tokią poziciją Daukanto aikštė išsakė šių metų balandį.
Rengė naują konkursą
Užsitęsus procedūroms, G. Landsbergis tikina informavęs prezidentą, kad URM yra pasirengęs organizuoti naują diplomatinės atstovybės Varšuvoje vadovo konkursą. Tačiau, pasak ministro, iki NATO viršūnių susitikimo Daukanto aikštė teigė, kad naujos atrankos rengti nereikia.
„Sulaukus NATO vadovų susitikimo, buvau tiesiogiai paprašęs valstybės vadovo susitikti su mano minėtu asmeniu. Susitikimas įvyko ir buvo pasakyta, kad tas asmuo netinka“, – įvykių seką dėstė G. Landsbergis.
„Nesileisiu ir necituosiu privataus pokalbio. Bet taip buvo pasakyta“, – prezidento išsakytų argumentų nedetalizavo jis.
Visgi, galiausiai nutarta rengti naują atranką. Tačiau šį kartą, pastebėjo G. Landsbergis, sulaukta tik vieno dalyvio.
„Konkursą paskelbėme. Jame sudalyvavo vienas asmuo ir tas asmuo yra profesionalus diplomatas, kuris, turiu pripažinti, šiuo metu lenkų kalba nekalba“, – nurodė URM vadovas.
Iš prezidento tinkamų kandidatų nesulaukė
Kalbėdamas komiteto nariams, G. Landsbergis pažymėjo – nepaisant URM pakeistos tvarkos ir depolitizuotų konkursų į ambasadas, įstatymas numato galimybę prezidentui atmesti pateiktas pavardes. Visgi, politiko manymu, tokiu atveju atsakomybę dėl kandidato perima Daukanto aikštė.
„Turiu pripažinti, kad, kaip ir ne vieną kartą, visi konkursai, kuriuos organizuoja Užsienio reikalų ministerija, (...) nepanaikina prezidentui teisės jiems nepritarti. Tačiau, mano supratimu, tai palieka prezidentui atsakomybę teikti tinkamą žmogų“, – aiškino G. Landsbergis.
Ministras leido suprasti, kad G. Nausėda teikė savo siūlomus kandidatus, tačiau jos nebuvo tinkamos.
„Iš prezidento tokių pavardžių, kurias galėčiau pateikti suderinimui, nesu sulaukęs“, – konstatavo jis.
ELTA primena, kad užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę teigė kol kas neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras. Visgi, kodėl kandidatai šalies vadovui netiko, ministras komentuoti nenorėjo.
Tuo metu Prezidentūra aiškino, kad URM pasiūlytas kandidatas nemokėjo lenkų kalbos. Netrukus po to URM pranešė, kad tokia informacija nėra teisinga.
„Tarp pateiktų siūlytų profesionalų ambasadorių yra lenkų kalbą mokančių“, – Eltai teigė G. Landsbergio atstovė spaudai P. Levickytė.
Šalies vadovas taip pat nurodė, kad URM politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 d., pasibaigus jo kadencijai.
