Tačiau P.Gražulis toks Seime ne vienintelis – pastaruoju metu grėsmė bent 10 metų nebetekti galimybės dalyvauti rinkimuose į nugarą kvėpuoja ir dar keliems parlamentarams. Tiesa, vienas iš jų sėdi kalėjime.
I.Kalpokas „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ teigė, kad moralės standartai Seime egzistuoti turėtų, tad net ir opozicijoje esantys bei valdančiuosius kritikuojantys parlamentarai turėtų suprasti – su „po apatine grindjuoste“ lendančiais politikais visgi reikėtų kažką daryti.
P.Gražulis tiesiog apsiskaičiavo?
Šią savaitę Seimo narių priimtas sprendimas iš parlamento pašalinti P.Gražulį patį I.Kalpoką nustebino. Jo manymu, gali būti ir taip, kad dabar jau buvęs parlamentaras tiesiog apsiskaičiavo.
„Ko gero, labiau nustebino negu nenustebino, ir tai, kad per plauką pavyko apkalta, iš esmės užteko 2 Seimo narių, kad jie būtų balsavę kitaip ar nebalsavę išvis, mes vis dar turėtume P.Gražulį Seime.
Aš įtarčiau, kad buvo skaičiuojama, buvo bandoma žiūrėti, kas palaikys, o kas tikrai nepalaikys apkaltos, tai arba truputėlį P.Gražulis apsiskaičiavo, arba kažkas paskutinę minutę pakeitė nuomonę.
Nes jeigu būtų buvę matoma, kad yra realus apkaltos pasisekimo šansas, manau, jis tikrai būtų atsistatydinęs ir tada tiesiog palaukęs artimiausių Seimo rinkimų, kurie jau tuoj bus“, – svarstė politologas.
Aiškindamas, kodėl P.Gražulį iš parlamento panoro išmesti net opozicija, I.Kalpokas nurodė, kad jos apsisprendimą galėjo lemti kelios priežastys.
„Viena vertus, mes jau turime precedentą, kad balsavimas už kitą Seimo narį yra pakankama priežastis atimti Seimo nario mandatą – aišku, kad precedentas pats savaime nesaisto Seimo narių, bet tendencija yra pakankamai aiški.
Kitas dalykas – ko gero, P.Gražulis jau buvo pasiekęs tą statusą, kai nepalaikyti apkaltos jam gal jau politiškai ir nebeapsimokėjo. Šiuo atveju, ko gero, žaidė, žaidė ir prisižaidė – pavadinkime taip“, – komentavo pašnekovas.
Tiesa, jau įžvelgiama ir tam tikrų spragų, jog apkaltai kvėpuojant į nugarą, parlamentaras pats gali atsisakyti mandato ir ramiai laukti kitų Seimo rinkimų. Tačiau I.Kalpokas abejoja, ar šios spragos panaikinimo politikai imsis.
„Aš manau, kad ši spraga yra pakankamai problematiška ir sudaranti galimybę išsisukti. Iš kitos pusės, reikia pagalvoti ir apie tai, kad ji yra naudinga spraga, kaip ir daugelis kitų spragų. Šioje vietoje galvojant apie tai, ar bus ji panaikinta, o kas gali būti tikras, kada jam arba jai patiems neprireiks šitos spragos?
Manau, kad visada yra naudinga pasilikti sau tokį pabėgimo šansą, o jo nepasilikus yra padidinama rizika. Šitoje vietoje veikia pragmatika“, – aiškino politologas.
Paklaustas, kodėl apkaltos būdu iš Seimo pašalintas politikas gali dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose, I.Kalpokas atkreipė dėmesį, kad tai yra visiškai normalu. Mat tai yra skirtingos politinės sistemos, o savo tvarką EP nusistato pats.
„Mes galime savo valstybėje nusistatyti tvarkas, kas gali, kas negali, kokiomis aplinkybėmis kandidatuoti, o kalbant apie EP, čia tik jau pats EP gali nuspręsti, kad asmenys, nacionaliniu mastu diskvalifikuoti nuo kandidatavimo, nebegali kandidatuoti ir ten. Tai natūralu, kad to automatiškumo nėra“, – kalbėjo jis.
Pasak I.Kalpoko, jeigu EP rinkimai būtų asmeniniai rinkimai vienmandatėse apygardose, P.Gražuliui prasiveržti į Briuselį tikrai būtų įmanoma. Tačiau šiandien mandato netekusiam politikui ekspertas daug šansų neduoda.
„Tam tikro šarmo konkrečioje rinkėjų grupėje jis nėra praradęs, bet čia vis dėlto yra partiniai rinkimai, ir jo partijai perlipti barjerą gali būti tikrai labai sudėtinga.
Aišku, galima tikėtis, kad rinkėjų aktyvumas nebus labai aukštas, bet ar būtent jo rinkėjus pavyktų labiau nei bet kuriuos kitus užmotyvuoti, čia jau aš būčiau skeptiškas“, – teigė politologas.
Dar gali bandyti išsaugoti ir V.Gapšį
Ketvirtadienį Seime laukia dar viena neįprasta procedūra – iš kalėjimo policija į parlamento posėdžių salę atveš nuteistą „darbietį“ Vytautą Gapšį. Ar gali nutikti taip, kad apkaltos jam pavyks išvengti? Pasak I.Kalpoko, tokia galimybė egzistuoja.
„Kad jau su P.Gražuliu apie precedentus kalbėjome, tai mes esame ir šioje vietoje turėję precedentą, kai Seimo narys yra baigęs kadenciją sėdėdamas kalėjime. Visiškai garantuoti, ko gero, nepavyktų, bet tai būtų didžiulė reputacinė dėmė Seimui.
Žiūrint iš pragmatinės perspektyvos, jeigu opozicija nori toliau rinktis balsus, sakydama, kad gal V.Čmilytei-Nielsen reikia pasitikrinti pasitikėjimą, jeigu jie nori dėti tą kortą, kad galėtų Liberalų sąjūdį toliau mušti Seimo rinkimuose, jie gali leisti V.Gapšiui likti parlamente, nes tada būtų dvigubi standartai.
V.Gapšiui galima, o tuo pačiu yra skalbiamas Liberalų sąjūdis ir V.Čmilytė-Nielsen“, – kalbėjo politologas.
Jo teigimu, jeigu V.Gapšio apkalta Seime visgi pavyks, „kamuolys gali atsidurti kitoje aikštės pusėje“.
„Opozicija tikrai turėtų daugiau moralinės jėgos, kalbant apie tai, kad ir V.Čmilytei-Nielsen reikėtų kažkaip įsivertinti ir pasitikrinti savo pozicijas“, – nurodė I.Kalpokas.
Kas laukia R.Žemaitaičio?
Netrukus parlamente turėtų atsirasti ir antisemitiniais pasisakymais pagarsėjusio Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos klausimas. Pasak I.Kalpoko, jeigu prieš „Hamas“ atakas tokius pasisakymus dar buvo galima sunkiai, bet atleisti, dabar vargu, ar jam pavyks išvengti atsakomybės.
„Ko gero, iki „Hamas“ atakos prieš Izraelį aš būčiau buvęs labai skeptiškas šitos apkaltos sėkme, nes visgi taikymasis į buitinį antisemitizmą yra pakankamai gajus, deja, vis dar Lietuvoje.
Bet šiuo atveju aš manau, kad tai būtų pernelyg politiškai nepatogu tokioje situacijoje nereaguoti į antisemitinius R.Žemaitaičio pareiškimus, ar sakyti, kad jie yra suderinami su Seimo nario statusu. Bent jau man taip norėtųsi tikėti. Ar taip mąsto ir bent 85 Seimo nariai – pažiūrėsime“, – svarstė pašnekovas.
Apskritai atsakydamas į klausimą, ar apkaltų Lietuvos Seime šiandien yra per daug, I.Kalpokas laikėsi nuomonės, kad mes turime rimtai ir atsakingai žiūrėti į žmones, kurie mums atstovauja parlamente.
„Viena vertus, yra įvairių žmonių su įvairiomis nuomonėmis, bet yra, deja, ir įvairaus plauko antisemitų. Galbūt galima sakyti, kad ir jiems kažkas turi atstovauti, bet aš vis tiek laikyčiausi nuomonės, kad turi egzistuoti kažkoks moralės standartas.
O jeigu ne jis, tada bent apatinė grindjuostė, po kuria nebegalima pulti. Šitoje vietoje, jeigu mes prisirenkame Seimo narių, kurie yra pasiryžę palįsti po ta apatine grindjuoste, kažką su jais vis dėlto reikia daryti“, – įsitikinęs I.Kalpokas.
