Vokietijos karo atašė – karininko ir diplomato – vidiniame rašte kalbama apie „didžiulę finansinę problemą“.
Vokietija nori nuolat dislokuoti Lietuvoje brigadą kaip kovinį savarankiškai veikiantį junginį, kuris, pagal pirmadienį Vokietijos federalinio gynybos ministro Boriso Pistoriuso ir Lietuvos krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pasirašytą veiksmų planą, iki 2027 m. jau turėtų būti pasirengęs kovai. Taip siekiama patenkinti NATO partnerės, kuri ribojasi su Rusijos eksklavu prie Baltijos jūros Kaliningradu ir Rusijos sąjungininke Baltarusija, saugumo poreikius.
Šie planai taip pat yra atsakas į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą. Planuojama, kad Lietuvoje nuolat bus iki 5000 Bundesvero kariškių, rašo „Spiegel“.
Vokietija ir Lietuva įsipareigoja sudaryti sąlygas, kad Bundesvero kariškiai galėtų atsivežti savo šeimas. Kariai ir karės turi turėti galimybę naudotis laisvos būstų rinkos paslaugomis arba įsikurti naujuose gyvenamuosiuose rajonuose, kuriuos ketinama plėtoti. Bet, kaip rašo „Spiegel“, kol kas neaišku, kaip konkrečiai bus finansuojamas didelis projektas.
„Lietuvos valdžios sluoksniuose už uždarų durų reiškiamas susirūpinimą dėl Vokietijos brigados dislokavimo šalyje finansavimo, – rašoma vidiniame rašte. – Vokietijos laukia sunkios derybos dėl infrastruktūros finansavimo Lietuvoje“.
Be kita ko, problema yra tai, jog lietuviai įsitikinę, kad reikia mokėti tik už karinę infrastruktūrą. Prie būstų statybos jie tik „prisidėtų“. Priežastis: vokiečių karių gyvenamųjų patalpų įrengimas gerokai viršija Lietuvos karių standartus. Lietuva taip pat nenorėtų būti atsakinga už darželių ir mokyklų statybą. Be to, diplomato rašte teigiama, jog po sprendimo nuolat dislokuoti karius paaiškėjo, kad Lietuvos planuotos infrastruktūros sąnaudos yra gerokai „per mažos“.
Dar viena problema – karių ir jų šeimų narių apgyvendinimas. Lietuvoje vis labiau nerimaujama, kad Vokietijos brigados dislokavimas gali padidinti būstų stygių Vilniuje ir Kaune. Mat Vokietijos kariškiai bus dislokuoti netoli šių miestų. „Nežinant personalo dydžio ir gyvenimo būdo (šeimos narių skaičius, viengungių skaičius, važinėjančiųjų į Vokietiją skaičius ir t. t.), šiuo metu daroma prielaida, kad vien tik numatytose vietose gali tekti pastatyti iki 3000 mažų butų“, – mano Vokietijos karo atašė.
